Gal dėl šiaurietiško charakterio, gal dėl kitų priežasčių, bet ne vienam lietuviui užsieniečių meilė gyvūnams dažnai atrodo perdėta. Nors ir į mūsų Marijos žemę jau ateina mada pirkti drabužėlių savo keturkojui, o verslininkai jau ima siūlyti viešbučius gyvūnams, įprastas užsieniečio elgesys su savo augintiniais mūsų tautiečius vis dar itin stebina. Mes, ko gero, dar negreitai išdrįsime savo numylėtiniui testamentu atiduoti paskutines santaupas. Retas jam užsakinėtų ir jautienos tortą gyvūnų restorane. Mums vis dar neįprastai atrodo ir tikras paminklas ant gyvūno kapo.
Rado lietuviškų pėdsakų
Didžioji dalis amerikiečių šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo be gyvūno. Nors vaikus jie planuoja tik po trisdešimties, keturkojį įsigyja žymiai anksčiau ir jam dėmesio skiria ne mažiau nei kūdikiui.
Šunų ir kačių ėdalui JAV gyventojai jau seniai išleidžia milžiniškas sumas, taip pat dosniai investuoja į jų pramogas bei psichologinę pagalbą.
Todėl nenuostabu, kad ir po mirties savo gyvūną tokie šeimininkai palaidoja, kaip žmogui lygiavertį draugą.
Prieš daugiau nei penkmetį JAV gyvenusi Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Vida Kaupienė iki šiol prisimena tą dieną, kai lankėsi vienose didžiausių ir gražiausių Amerikos Hinsdalo gyvūnų kapinių netoli Čikagos.
Čia, pasak pašnekovės, palaidoti tūkstančiai mylimų augintinių – daugiausia šunų ir kačių.
Įdomu, kad 1926 metais įkurtų kapinaičių savininkė Nancy Remkus buvo ištekėjusi už trečios kartos lietuvio. Be to, ir skaitydama gyvūnų antkapius V. Kaupienė rado nemažai užrašų, kurie rodė augintinio savininko lietuvišką kilmę.
„Labai nustebau, kai ant kai kurių antkapių perskaičiau Subačiaus, Miliūnų kaimo pavadinimus. Tai reiškia, jog ten savo gyvūnus laidojo ir mūsų rajono išeiviai“, – dalijosi prisiminimais inspektorė.
Visos laidojimo paslaugos
Hinsdalo kapinės užima gana plačius plotus pačiame gyvenamojo kvartalo centre. Ir čia, pasak V. Kaupienės, visada būna būriai lankytojų. Pagerbti palaidotų savo gyvūnėlių šeimininkai ypač gausiai renkasi Šv. Valentino dieną. Šios šventės metu visos kapinės skendi gėlėse, širdelių ir kitų dovanų gausoje.
Tačiau ne valia manyti, kad gyvūnų laidojimas Amerikoje mada ir kokia nors pramoga. Į savo augintinių laidotuves šios šalies gyventojai žiūri labai rimtai.
Hinsdalo kapinėse klientai gali rasti visko, ko gali prireikti laidojant mažąjį jų draugą. Čia yra ir ritualinių reikmenų parduotuvė, kur siūloma nusipirkti apie 75 dolerius kainuojantį granito paminklą savo gyvūnui.
Nuo 100 iki 750 dolerių (kaina priklauso nuo mirusiojo dydžio) kainuoja ir šilkais klotas karstas. Už 25 dolerius galima įsigyti popierinę, o už 150 dolerių medinę urną mirusiajam.
Čia pat kapinaitėse yra įrengtas netgi ir krematoriumas gyvūnams sudeginti. Jame galima kremuoti netgi arklius. Už tokio dydžio gyvūno kremavimą prašoma nuo 500 iki 1000 dolerių
Šeimininkai šiose kapinėse turi galimybę stebėti, kaip kremuojami jų mažieji augintiniai.
Silpnesnės širdies žmonėms siūloma užeiti į specialų atsisveikinimo kambarėlį, kur padėta nosinaičių ašaroms nubraukti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida Nagrockienė