Elgesys su gyvūnu apie žmogų daug ką pasako. O kaip būtų galima apibudinti tą, kuris savo augintą šunį atveža į apleistą vietą ir pririša be maisto ir vandens nugaišti. Tokią istoriją po praėjusio savaitgalio galėtų papasakoti Palėvenėlės gyventojai. Jie ne tik surado gyvūną, bet jį pamaitino ir pasirūpino, kad šuniui būtų surasti nauji namai.
Rado apleistose fermose
Praėjusį savaitgalį „Kupiškėnų minčių“ redakciją pasiekė susijaudinusios moters iš Palėvenėlės skambutis. Stasės Švelnienės vardu prisistačiusi pašnekovė sakė esą apleistose šios gyvenvietės fermose kaukia pririštas šuo.
Ji taip pat pasakojo, kad kaimo žmonės tą pačią dieną pastebėjo raudoną automobilį. Juo, pašnekovės įtarimu, galėjo būti atvežtas, pririštas ir be maisto paliktas gyvūnas.
Paleisti į laisvę vokiečių aviganių veislės šunį jį radę gyventojai pabijojo, nes šis elgėsi agresyviai. Atsargiai padavę vandens ir maisto žmonės ėmė ieškoti pagalbos.
Todėl nuspręsta apie šią problemą pranešti Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams. Šios įstaigos inspektorė Vida Kaupienė kartu su policijos atstovu nuvyko į nurodytą vietą ir rado šeimininko atstumtą šunį.
Netrukus surastas ir jo šeimininkas – Palėvenėlės gyventojas Virginijus Kavoliūnas. Šis vyras šunį augino nuo pat mažens.
Pakviestas į Kupiškio VMVT V. Kavoliūnas parašė pasiaiškinimą, esą jis vokiečių aviganį paliko kaimynams. Pats šiuo metu dirba miškuose, namo negrįžta po kelias dienas ir savo augintiniu pasirūpinti negali.
Nauji šeimininkai Subačiuje
Įtariama, kad šunį iš tiesų galėjo atvežti kiti asmenys, tačiau tai Kupiškio (MVT) inspektoriai atsisakė tirti. Pasak šios tarnybos laikinojo vadovo Kęstučio Jagmino, tai brangiai kainuotų ir didelės naudos neatneštų.
„Minėtą pilietį mes paauklėjome, bet bausti negalėjome. Tačiau, manau, ne tas svarbiausia – svarbiausia, kad šuo jau turi naujus, rūpestingus šeimininkus“, – patikino K. Jagminas.
Inspektorės V. Kaupienės dėka jaunas sveikas vokiečių aviganis namus rado Subačiaus miestelyje. Jį priglausti sutiko Dariaus Klevečkos šeima.
Užsukę į jų kiemą radome tikrojo šeimininko atstumtą šunį erdviame voljere. Čia, pasak Dariaus žmonos Jurgos, anksčiau gyveno rotveilerių veislės šuo.
Šiandien Klevečkos laiko vieną nedidelį, neveislinį kiemsargį. Todėl jiems pasiūlymas priglausti didelį šunį pasirodė visai geras.
„Prieš tai turėjome rotveilerį, todėl kai jo netekome, jau reikėjo didesnio šuns“, – sakė J. Klevečkienė.
Iš pradžių, anot jos, naujas kiemo gyventojas buvo labai neramus – nuolat bėgiojo po voljerą, negėrė vandens tik didžiuliais kąsniais griebė pasiūlytą maistą.
Tačiau jau po kelių dienų gyvūnas jautėsi geriau. Apsipratęs naujoje vietoje, J. Klevečkienės teigimu, jau pradeda tarnauti naujiems šeimininkams ir labai akylai saugo jų kiemą nuo pašalinių praeivių.
Tik viena bėdas – abu Klevečkų šunys dabar turi tuos pačius Rekso vardus.
„Kai šaukiu vieną, atsiliepia abu“, – šypsojosi naujoji vilkšunio šeimininkė.
Moteris negalėjo atsistebėti, kaip buvę šio šuns globėjai nusprendė taip žiauriai jo atsikratyti. Palikti be maisto ir vandens, jos nuomone, tikrai ne humaniškas poelgis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ