Šių metų pradžioje Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas „Pažinkime šikšnosparnius drauge“. Jį inicijavo Europos Sąjungos finansuojama programa „Veiklus jaunimas“ Šio projekto pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę Lietuvos kaimo vietovių jaunimui turiningai praleisti savo laisvalaikį tyrinėjant gamtą ir joje gyvenančius šikšnosparnius. Vienas iš tyrinėjimų užpraeitą savaitę vyko Biržuose, į kurį įsitraukė ir kupiškėnai.
Kodėl būtent šikšnosparniai?
Lietuvoje yra tokių šikšnosparnių rūšių, kurios privalo būti saugomos. Svarbus žingsnis šių žvėrelių išsaugojimo link yra visuomenės supratingumas ir pagalba. Šiuo atveju jaunieji Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (SALD) nariai rengia stovyklas jaunimui, kad leistų pažinti šikšnosparnių gyvenimą ir padėtų jiems neišnykti. Biržų regioninio parko biologės Renatos Ulinskienės dėka, jaunimas iš Alizavos miestelio buvo pakviestas būtent į tokią stovyklą ir patyrė neišdildomų įspūdžių.
Ką reikia žinoti?
Susirinkęs jaunimas iš Kupiškio rajono ir Biržų, susipažino su SALD nariais, kurie dvi dienas mokė, kaip reikia elgtis su šiais šaltakraujais žinduoliais. Pirmadienį paskaitose jaunimas sužinojo daug įdomių dalykų. Šikšnosparniai yra naktiniai gyvūnai. Lietuvoje jų yra apie 15 rūšių, o dar dvi yra ieškotinos. Dauguma mitų ir istorijų pasakoja apie šiuos žinduolius netikrų dalykų. Šikšnosparniai visai nesivelia į plaukus, o dieną miega pakibę ore. Kam to reikia? Kad pailsėtų ir neprarastų savo esamo kūno svorio. Maisto šikšnosparniai susiranda pasiklaiusdami ne regėjimu, bet tobulai išsivysčiusia klausa. Tamsoje orientuotis jiems padeda skleidžiami ultragarsai, kuriuos vėliau jie ausimis sugauna grįžtančius aidu. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. Vieną vakarą jaunimas, norėdamas stebėti šikšnosparnius, naudojosi detektoriais. Šiais prietaisais nustatomas dažnis, kuris pagauna šių žinduolių skleidžiamus garsus. Buvo tikrai įdomu išgirsti žmogaus ausiai negirdimą garsą.
Gyvena ir inkiluose
Ne taip lengva šikšnosparniams išgyventi, kai dauguma žmonių juos naikina. Šios būtybės,
kaip ir mes, turi gyventi. Šikšnosparniai yra naudingi. Jie vasarą naikina vabzdžius kenkėjus. Šie žinduoliai daugiausia gyvena medžiuose. Tačiau jiems, kaip ir kitiems paukščiams, įsikurti gali tikti ir specialūs inkilai. Tik šikšnosparniams gaminamas inkilas turėtų būti labai patvarus, nesulūžti ir nesutrūnyti 15-20 metų. Šikšnosparniai labai nemėgsta skersvėjų, todėl inkilai turi būti sandarūs, sukalti iš tvirtų, nešakotų lentų. Inkilai šikšnosparniams gaminami iš sveikų, sausų, neobliuotų 2,5-3 cm storio lentų. Inkilo aukštis – apie 100 cm, plotis – 25 cm. Apvalios landos skersmuo – 5 cm, plyšio plotis – 4 cm. Labai svarbu parinkti tinkamą vietą, kad nebūtų šalia inkilo daug šakų ir būtų saulėta, nes šikšnosparniai mėgsta šilumą.
Ne visi abejingi
Stovyklautojams vietiniai gyventojai parūpino inkilų šikšnosparniams. Dauguma troško padėti šiems gyvūnams. Vakare visi ėjo stebėti ir klausytis šikšnosparnių, o ryte kėlė inkilus į medžius. Sunkus darbas, bet vertas dėmesio. Tarp jaunimo vyravo geros emocijos, o kartu ir konkurencija. Už iniciatyvumą ir drąsą Neringa Šešeikaitė ir šio straipsnio autorė gavo kelialapius nemokamai atvykti į rudenį vyksiantį baigiamąjį projekto „Pažinkime šikšnosparnius drauge“ renginį.
——-
Autorius: Eisvydė ISAJEVAITĖ