Iki Naujųjų metų liko pusantro mėnesio. 2010-ieji atneša didelį nerimą dėl elektros energijos, nes Lietuvos Vyriausybė per stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybas įsipareigojo atominės elektrinės pirmąjį bloką uždaryti iki 2005 m., o antrąjį – iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tada tai buvo vienas svarbiausių stojimo derybų klausimų. Atėjo metas savo įsipareigojimus vykdyti, tačiau nerimo, kad kitų metų pradžioje Lietuva grįš prie balanos laikų, nemažėja.
Praėjusią savaitę Briuselyje, Europos Komisijoje, vyko seminaras, skirtas ES energetikos politikai aptarti, kur buvo kalbama ir apie Lietuvos energetikos reikalus, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą.
Buvo didžiausia
Kai Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta, ji tapo didžiausia pasaulyje. Pirmieji du reaktoriai iš pradžių buvo skirti visam regioniui aprūpinti elektra. Uždarius pirmąjį reaktorių, iš branduolinio kuro gaminamos elektros energijos Lietuvoje sumažėjo nežymiai. Antrajame IAE bloke veikia RBMK-1500 tipo (toks pat kaip ir buvo Černobilio AE) 1300MWgalios reaktorius, pagaminantis iki 70 proc. Lietuvos elektros energijos.
Pastaraisiais metais reaktoriai buvo gerokai atnaujinti, tačiau pasiekti reikiamą saugumo lygį iki galo nepavyko. Apsauginio kiauto konstrukcija turi trūkumų, kurie kilus didelei avarijai taptų lemtingi. Kiauto neįmanoma atnaujinti taip, kad jis pajėgtų išlaikyti maksimalų reaktoriaus slėgį.
RBMK tipo reaktorių, kokie veikia Ignalinos AE, neįmanoma ekonomiškai atnaujinti taip, kad jie atitiktų reikiamą saugumo lygį, ir todėl jie turėtų būti uždaryti. Pripažinta, kad jie kelia didelį pavojų. Pastaraisiais metais nesaugūs reaktoriai buvo uždaryti Bulgarijoje ir Slovakijoje.
Atsižvelgdama į numatytas investicijas ir patobulinimus saugos srityje, ES galėjo sutikti, kad antrojo bloko eksploatacija būtų nutraukta iki 2009 m. pabaigos – kitu atveju bloką būtų reikėję uždaryti anksčiau. Apskaičiuota, kad techninės uždarymo išlaidos gali svyruoti nuo 987 mln. iki 1,3 mlrd. eurų.
Pasvarstymai dėl ateities
Briuselyje vykusiame susitikime dėl IAE uždarymo klausimų su Europos Komisijos Energijos Technologijos ir Tyrinėjimo koordinacijos generalinio direktoriaus atstove Inigo Sabater, ne kartą buvo akcentuota, kad, kaip viena iš alternatyvų uždarius IAE, gali būti Elektrėnų šiluminė elektrinė. „Išplėtę jos galingumą, turite neblogus šansus patys gamintis tam tikrą kiekį elektros energijos, – sakė I. Sabater. – Nereikia pamiršti ir Baltijos valstybių jungčių su Švedija“.
Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, Europos Komisija siūlo didesnį dėmesį kreipti vėjo jėgainių statybai sausumoje ir jūroje, dalyvauti projektuose, kurie skatintų alternatyvios energijos vystymą. Europos Komisija elektros jungčių projektui su Švedija visoms trims Baltijos valstybėms skyrė 175 milijonus eurų.
Pasiteiravus pašnekovės, kaip gyvens Lietuva iš karto po Naujųjų metų uždarius IAE, konkretesnio atsakymo nesulaukėme – buvo tik parodytas gražus piešinys, kuriame pavaizduota Baltijos šalių elektros tilto jungtis su Švedija bei dar kartą pakartota apie milijonines lėšas, skirtas įvairiems projektams.
Ką galvoja profesionalai
Pasak Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos prezidento profesoriaus Leono Ašmanto, Elektrėnų elektrinė neišspręs mūsų visų elektros energijos stygiaus problemų, nes tai yra neperspektyvu – ilgiau ją eksploatuojant prasidės gedimai. Kita priežastis – neekonomiška, nes didelės elektros gamybos sąnaudos. Pagrindinis indėlis į elektros kainą – kuras.
„Elektrėnų elektrinėje pagaminama elektros energija labai priklausoma nuo kuro kainų, kurios labai nepastovios. Atominė elektrinė taip stipriai nereaguoja į kuro kainą“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ