Toks klausimas pastaruoju metu bene dažniausias sodininkų mėgėjų pokalbiuose.
Atsakymų į jį būna ir „taip“, ir „ne“. Neretai ir trečiaip. Vadinasi, buvau pasodinęs kelis tokius uogakrūmius, tačiau nežinau, dėl kokios priežasties jie neįsitvirtino.Dar negalime garantuoti, jog po metų ar vėliau kuri nors iš kupiškiečių ūkininkių ar jų namiškių, padėjusių išrinkti šių uogakrūmių sodinukams vietą ir vėliau juos puoselėti, nepasakys „trečiaip“, tačiau kad mūsų rajono soduose ir sodeliuose rugsėjo 18-20 dienomis šio retesnio augalo buvo padiegta per penkiasdešimt sodinukų, tai joks atsitiktinumas.
Nubildėjo į Pagirius
Pasak Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) Kupiškio rajono skyrių koordinacinio centro „Sodžius“ vadovės Palmiros Penkauskienės, aštuntoji šią vasarą išvyka pasižvalgyti po šalį, kaip ir ne viena iš ankstesnių, buvo ir seminarinio pobūdžio.
Veiklios sodietės rūpinasi gyvenviečių aplinkos tvarkymu, perplanuoja savo sodybas, darželius ir sodus paįvairina retesniais augalais. Vieni iš tokių yra šilauogės, kurios pas mus dar nėra labai paplitusios ir dėl nedrąsos jas auginti. Juolab kad jų sodinukai ne iš pigiųjų ir vadovautis vien knyginiais patarimais ne visi išdrįsta.
P. Penkauskienės žiniomis, Lietuvoje kol kas yra du stambesni šilauogynai – Žemaitijoje ir Vilniaus krašte. Susiruošta, kur arčiau – į Pagirius sostinės pietinėse prieigose. Juolab kad UAB „Jūsų sodui“ vadovas Petras Basalykas mielai sutiko pasidalyti ir teorinėmis, ir šilauogių auginimo keliolikos metų praktinės patirties žiniomis.
Nuosavos plantacijos – 10 hektarų
Pastaruoju metu P. Basalykas turi dešimties hektarų šilauogių lauką. Pusantro metro aukščio šie uogakrūmiai yra jau brandaus amžiaus ir atsilygina nemažu derliumi, kurį, kaip ir daugelio kitų kultūrų, lemia oro sąlygos. Šiemet iš savojo medelyno jis priskynė ir realizavo apie trisdešimt tonų derliaus. Apibūdinęs uogas – jos ne tik gardžios, sveikatingos ir labai tinkamos transportuoti – plantacijos šeimininkas pabrėžė, jog šiame medelyne jis daug laiko praleidžia ir per uogakrūmių žydėjimą. Jau labai gražiai atrodo visas tas pražilęs plotas, žinoma, ir kvapas tų kekelių nenusakomas.
Išaukštino mažą uogą
Skyręs keletą valandų su kupiškėnais bendrauti ponas P. Basalykas plačiai apibūdino dar retai skanaujamą uogą. Palyginti ją su visiems žinoma mėlyne – per maža. Joje yra vaivorų (girtuoklių), spanguolių, bruknių ir, žinoma, mėlynės savybių.
Žinomas sodininkas, apžvelgęs autobusą geros nuotaikos klausytojų, pagyrė, jog kupiškiečiai susidomėjo vadinamosiomis mėlynių giminaitėmis. Jo turimomis žiniomis, šilauogė – jaunystės uoga, didžiausias antioksidantų šaltinis. Šios jos savybės, palyginti su kitų vaisių ir daržovių, daug ilgiau išsilaiko. Jose esančios biologiškai aktyviosios medžiagos, vitaminai, mikro – ir makro – elementai labai padeda širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiose uogose – kalio, fosforo, mangano, geležies, kalcio slėpiniai. Yra jose gintaro, citrinos, folinės rūgšties. Daugybę vertingų medžiagų žmogaus organizmui sukaupianti šilauogė itin stiprina regėjimą, gerina atmintį, koordinaciją, apskritai stabdo senėjimo procesus. Ji kuo dažniau turėtų būti ir ant diabetikų stalo. Japonai šilauogę vadina akių uoga.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ