Renatos Malinauskienės nuotrauka
Šiais laikais į namus galima gauti ne tik picą, kebabą, bet ir „Dievo žodį“. Ne vienos religijos atstovai tokiu būdu platina savo tikėjimą skleidžiančius leidinius. Mūsų pasirinkimas – imti juos ar ne, skaityti ar išmesti į šiukšlių dėžę. „Ar jiems nereikia Dievo žodžio?“ – klausia Septintosios dienos adventistas, kurio laikraštuko nenorėjo priimti viena rajono organizacija. Tuo tarpu bažnyčios tarnai sako, kad Dievą galima priimti visur, bet Šventojo rašto interpretacijas būtina įvertinti.
Į „Kupiškėnų minčių“ redakciją užsuko gana naujos religinės bendruomenės mūsų mieste – Septintosios dienos adventistų bažnyčios – atstovas Linas Ūdras. Jis ir saujelė bendraminčių kiekvieną šeštadienį renkasi į savo susibūrimus (Sabatas) Kupiškyje ir studijuoja bibliją. Tai pagrindinė šios religijos išpažintojų veikla. Kartu tikintieji meldžiasi, bendrai išpažįsta savo nuodėmes.
„Adventistai – viena iš vienuolikos Lietuvoje įteisintų tradicinių religinių bendruomenių (įteisinta 2008 m.). Tai – protestantiškoji krikščionybės šaka. Čia neprivaloma krikštytis, kol pats nenusprendi“, – aiškino kupiškėnas ir prisipažino vis dar laukiantis krikšto, mat ne visada pavyksta laikytis adventistų taisyklių.
Septintosios dienos adventistai, skirtingai nei kitų religinių bendruomenių atstovai, kaip septintąją dieną švenčia ne sekmadienį, o šeštadienį. Šios religinės bendruomenės atstovai propaguoja sveiką gyvenimo būdą – vengia rūkymo, alkoholio, nemaža jų dalis – vegetarai.
„Rūkyti jau mečiau, su alkoholiu dar ne visiškai susidorojau“, – sakė L. Ūdras.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ