Siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus dėl atmosferos taršos sumažinimo ir klimato kaitos stabilizavimo, pagrindinis Europos Sąjungos, o kartu ir Lietuvos, uždavinys – padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Hidroelektrinių, vėjo ir saulės jėgainių statyba dabar itin skatinama, o jų elektros energija superkama didesnėmis kainomis, nei už elektrą moka paprastas vartotojas. Ne vienas tokiu uždarbiu susigundęs verslininkas jau prisvilo. Prieš šešerius metus ant Suosos pasistatę mažą hidroelektrinę panevėžiečiai niekaip neatgauna į projektą investuotų lėšų.
Gamina dvigubai mažiau
Šio amžiaus pradžioje Europos Sąjunga dar intensyviau skatina savo nares naudotis aplinkai saugesniais atsinaujinančiais energijos ištekliais. 2008 metais visa bendrija įsipareigojo, kad tokia energija iki 2020-ųjų turi sudaryti 20 proc. suvartojamos energijos.
23 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų įsipareigojo gauti ir mūsų valstybė. Prieš dvejus metus šis rodiklis siekė kiek daugiau nei 19 proc.
Pasiekti galutinį tikslą, ekspertų nuomone, gali būti sunku. Tam reikia didelių finansinių investicijų. O ir pirmieji į šią sritį puolę verslininkai nebedega dideliu entuziazmu plėtoti atsinaujinančių išteklių gamybą.
2006 metais mūsų rajone Panevėžio bendrovė „Šilumomatis“ nusprendė pastatyti mažąją hidroelektrinę (galia neviršija 10 mW) ant Suosos upės. Šis projektas įmonei kainavo apie 1 mln. litų. Dalį lėšų teko skolintis iš banko.
„Investicijos į šį projektą neatsipirko. Dalį pinigų skolinomės iš banko ir planavome gautą kreditą per 7 metus atiduoti. Viskas išėjo kitaip – tiek, kiek mes pagaminame ir parduodame elektros Stirniškių hidroelektrinėje, mums neužtenka apmokėti net šio laikotarpio įsipareigojimams bankui“, – apie nepasitvirtinusius lūkesčius siekiant pelno iš atsinaujinančių energijos šaltinių sakė „Šilumomačio“ direktorius Raimondas Gataveckas.
Pasak pašnekovo, rengiant šį projektą ekspertai jam pateikė skaičiavimus, jog per metus Suosa prigamins 280 tūkst. kWh. Realybė parodė, kad mažoji hidroelektrinė daugiausia dirbdama tik per pavasario potvynius per metus vidutiniškai elektros prisuka apie 140 tūkst. kWh.
„Paaiškėjo, kad elektrą gaminti pavyksta tik pavasarį ir kiek rudenį. O žiemą ir vasarą ji praktiškai nedirba. Na, dar šią lietingą vasarą elektrinė įsijungia bent dviem valandoms per parą. Tai tikimės uždirbti truputį daugiau nei ankstesniais metais“, – kalbėjo direktorius.
Pagamintą energiją panevėžiečiai tiekia bendrovei LESTO.
Be nuostolių
Elektros energijos gamybą ant Suosos upės, pasak R. Gatavecko, dar būtų galima padidinti. Mat pavasario potvyniu hidroeletrinė neišnaudoja visų upės galimybių. Direktoriaus teigimu, tai kainuotų papildomas dideles investicijas ir gali visai sužlugdyti šį projektą.
„Mes planavome pasistatyti ir daugiau tokių elektrinių. Mus domino Kupiškio marios. Bet kadangi pirmasis mūsų projektas Stirniškiuose nepasitvirtino, tokių minčių atsisakėme“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, panevėžietis abejoja, ar ilgai Lietuva palaikys atsinaujinančių energijos šaltinių savininkus: „Kol Lietuvai reikia pasiekti tokios energijos rodiklius, tol ir mes reikalingi. O kas paskui?“
Autorės nuotraukos
Dideliu pelnu teigė nesidžiaugęs ir antrosios mažos hidroelektrinės Akmeniuose savininkas Alfonsas Vitkus iš Rokiškio. Jo įrenginys ant Lėvens upės stovi jau dvylika metų, per mėnesį čia pagaminama apie 12-14 tūkst. kWh energijos. Dėl sraunios upės elektrinė dirba beveik visą parą ištisus metus.
Kaip ir bendrovė „Šilumomatis“, rokiškėnas elektros energiją parduoda „Lesto“.
„Nuostolių kol kas nėra, bet ir didelio pelno negauname. Statyti mažąją hidroelektrinę sugalvojome pagal pažįstamų specialistų patarimą. Vietos statybai ieškojome ten, kur anksčiau stovėjo malūnai. Tokią vieną radome Akmeniuose“, – pasakojo A. Vitkus.
Dabar 200 metų ant Lėvens stovėjusio malūno Akmeniuose jau nebėra. Jis sudegė netrukus po elektrinės statybos.
Konkurencinga kaina
Visoje Lietuvoje šiuo metu yra per 90 panašių mažųjų hidroelektrinių. Dešimt jų atsirado per paskutinius trejus metus.
Per paskutinį pusmetį visų mažųjų hidroelektrinių pagaminta ir į tinklus patiekta elektros energija sudarė daugiau nei 57 tūkst. mWh. Už tokią elektros energiją gamintojai liepos mėnesį gavo po 16 ct už kWh. Pasak bendrovės LESTO atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio, tokios superkamos energijos kaina yra pakankamai konkurencinga šiai įmonei. Dalis tokiems gamintojams, anot jo, sumokėtos kainos bendrovei kompensuojama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų. Galutines atsinaujinančių išteklių gamintojams mokamos kainos sąnaudas galutiniai vartotojai padengia sumokėdami VIAP mokestį.
Perkamos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pašnekovo tvirtinimu, nepriklausomai nuo to, kad AB LESTO yra įpareigota ją supirkti, perkamos elektros energijos balanse užima santykinai nedidelę dalį.
Kupiškio rajono savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjo Mažvydo Šalkausko duomenimis, nėra informacijos, kad kas nors mūsų rajone dar planuotų statyti mažąsias hidroelektrines.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ