Autorės nuotrauka
Kupiškio rajono valdžia kartu su socialiniais darbuotojais suka galvas, kaip sutramdyti girtaujančius ir savo vaikų neprižiūrinčius gyventojus. Imtis veiksmų paskatino į Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namus nebetelpantys našlaičiai. Juos čia nukreipiantys socialiniai darbuotojai teisinasi neturintys tinkamų sąlygų dar labiau prižiūrėti šeimų. O neatsakingiems tėvams siūlo riboti socialinės pašalpos išlaidas: kontroliuoti jų kasdienius pirkinius ir išmokomis dengti komunalinius įsiskolinimus.
Nebetelpa vaikų namuose
Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis į bendrą pasitarimą pirmadienį sukvietė Šv. Kazimero vaikų globos namų direktorių Petrą Remeikį, Kupiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Nijolę Urbonavičienę, Socialinės paramos skyriaus vedėją Laimą Bartulienę bei visą būrį Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų, kurių pareiga prižiūrėti į socialinės rizikos sąrašą patekusias rajono šeimas ir joms padėti.
Būtent šios šeimos merui ir kitoms atsakingoms institucijoms kelia vis didesnį nerimą. Dėl alkoholio, neatsakingos tėvystės ir kitų priežasčių tokios šeimos praranda savo atžalas. O priglausti tėvų globos netekusius vaikus Kupiškio rajono vaikų globos namai jau nebepajėgūs.
Šiuo metu šioje įstaigoje, jos direktoriaus P. Remeikio duomenimis, gyvena 33 globotiniai (24 iš jų suteikta nuolatinė globa). Kartais šis skaičius būna ir iki keturiasdešimties. Pagal higienos normas sename globos namų pastate galima apgyvendinti tik 25 vaikus.
„Pagal higienos normas dabar mes nenusižengiame tik maitindami savo globotinius, o visa kita jau seniai nebeatitinka reikalavimų vaikų namams. Tokių, kaip mūsų įstaiga, Lietuvoje jau mažuma. Visos kitos renovuotos ir gyvena šeimynų principu – po aštuonis vaikus atskiruose buteliuose“, – aiškino P. Remeikis.
Tokią viziją puoselėja ir kupiškėnai, tačiau kol kas projektas juda gana lėtai. O tuo tarpu globotiniai ankštuose kambariuose savo asmeninei erdvei turi tik lovas.
Blogai dirba?
„Tokia situacija, kai vaikai apgyvendinti keliais aukštais – nebenormali. Todėl manome, kad socialiniai darbuotojai ne visai gerai atlieka savo pareigas. Norime kartu pasvarstyti, ar nėra kito būdo, kaip paimti vaiką iš šeimos ir atiduoti į vaikų namus“, – dėl aštrėjančios problemos rajone į Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinius darbuotojus kreipėsi rajono meras.
Tokių rizikos šeimas aptarnaujančių darbuotojų mūsų rajone šiuo metu yra septyni (6,5 etato). Visi jie, pasak centro direktoriaus pavaduotojos Danutos Balkevičienės, privalo aptarnauti 136 rajono šeimas ir 327 vaikus jose. Vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka apie 19 šeimų (šalyje šis rodiklis siekia 15-16 šeimų). Jas aplankyti ir sukontroliuoti centro atstovai tegali po 2-3 kartus per mėnesį.
„Taip, tai yra nedidelis apsilankymų skaičius. Dar 2008 m. perėmę rizikos šeimų priežiūrą į savo rankas, vylėmės jas aplankyti dvigubai dažniau. Viską stabdo socialinių darbuotojų išgalės“, – apie savo darbo galimybes su rizikingomis šeimomis bandė paaiškinti D. Balkevičienė.
Per mėnesį centro socialiniai darbuotojai nuvažiuoja 412 kilometrų, o kompensacija už transporto išlaidas tesiekia vos daugiau nei 800 litų. Taigi septyni asmenys privalo pasidalinti tik 165 litrus kuro. Todėl mieste dirbantis socialinis darbuotojas, pasak pašnekovės, daugiau vaikšto pėsčiomis, o kiti tenkinasi iki 25 litrų benzino per mėnesį skirtais resursais.
„Kur galima nuvažiuoti su tiek kuro? Gal todėl mes kai kada, kur svarbi problema, ir neprivažiuojame“, – nuogąstavo pavaduotoja.
Jai pritarė ir patys socialiniai darbuotojai, kurie taip pat pridūrė, kad automobiliui reikalingi ne tik degalai, bet ir draudimas bei lėšos amortizacijai.
„Kai atvejis labai svarbus, tai niekas į kurą ir nebežiūri – važiuojame ir iš savo lėšų. Mes taip pat nesame suinteresuoti išvežti vaiką iš namų – stengiamės išgelbėti šeimas. Jei vaikas atimamas – tai ir mūsų darbo rodiklis nukenčia. Valdžia turėtų pagalvoti apie didesnį finansavimą mūsų darbo sąlygoms“, – kalbėjo į posėdį susirinkę darbuotojai.
Nugarą atsuko ir policija, ir kolegos
Apie centro pastangas, pasak jo atstovų, kalba augantis paslaugų rizikos šeimoms skaičius. Pernai jų buvo suteikta net 19,5 tūkst., 2010-aisiais – tūkstančiu mažiau.
Didžioji socialinių darbuotojų paslaugų dalis yra įgūdžių ugdymas šeimose, mažesnė – konsultavimas ir informavimas. „Tai labai sunkus darbas. Ypač sudėtinga prižiūrėti girtuokliaujančius tėvus. Mes juos ir auklėjame, ir kalbamės, ir net koduoti nuvežame“, – apie savo darbo kasdienybę pasakojo rajono socialiniai darbuotojai.
Didelė parama, anot jų, anksčiau buvo policijos pareigūnai – bendri reidai gana smarkiai apramindavo girtuoklius. Nuo praėjusio rudens ir jiems pasidarė striuka su kuro išlaidomis ir kartu su Socialinių paslaugų centro darbuotojais važiuoti nebesutinka.
Negelbsti šios įstaigos socialiniams darbuotojams ir kolegos iš seniūnijų. „Kita bėda – atostogos. Mes neturime, kas pavaduotų mūsų žmones. Anksčiau esame prašę seniūnijų socialinių darbuotojų pagalbos, bet jiems mūsų problemos nerūpi. Todėl tenka seniūnijas sujungti ir, kol kažkuris darbuotojas atostogauja, kitas priverstas aptarnauti dviejų teritorijų šeimas. Tikrai būna liūdna, kai kolegos iš seniūnijų net būdami arti probleminio atvejo nesutinka atvykti į pagalbą“, – kalbėjo D. Balkevičienė.
Apriboti pašalpas
Tokius skundus iš socialinių darbuotojų išgirdęs rajono meras patikino, kad bus tariamasi su seniūnijų darbuotojais dėl pagalbos. O policija, anot jo, gauna lėšas rajonui prižiūrėti ir privalėtų padėti socialinės rizikos šeimų reiduose.
Dėl kuro išlaidų rajono vadovas, kaip visada, kartojo tą patį atsakymą: „Patys neturime iš ko duoti.„
Todėl meras pasiūlė pabandyti griežčiau į rankas suimti pačias varguolių šeimas. Jiems, pasak J. Jaručio, šiais laikais tapo patogu gyventi: visi jais rūpinasi, prižiūri, dalina pašalpas. O šie nerodo jokių pastangų gyventi kitaip.
„Galime visi pakelti rankas ir išsiskirstyti. Bet problema liks. Siūlau imtis tokių šeimų piniginių išlaidų apribojimo“, – paragino J. Jarutis.
Pirmiausia, anot jo, reikėtų kitaip nukreipti nedrausmingų šeimų socialines pašalpas. Šiomis lėšomis pirmiausia apmokėti jų komunalinius įsiskolinimus. O tai, pasirodo, įstatymai leidžia, tik tereikia Socialinės paramos skyriaus pritarimo.
„Šitie žmonės gyvena socialiniuose būstuose, jų netvarko ir dar palieka dideles skolas už elektrą, šiukšles ir kitas komunalines išlaidas. Tai gal įmanoma tomis pašalpomis tai išlyginti“, – svarstė meras.
Lydės į parduotuves
Be to, J. Jarutis pritarė ir Kupiškio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos idėjai perskirstyti socialinės pašalpos mokėjimą pinigais ir talonėliais. Didesnę dalį pervesti maisto talonėliais, o jų panaudojimą socialiniai darbuotojai kontroliuotų tiesiog parduotuvėje.
„Mąstome pradėti kontroliuoti jų pirkinius. Talonus dalintume keturis kartus per mėnesį ir kartu su klientu eitume į parduotuvę bei aiškintume, ką jam geriausia pirkti. Dabar jie už talonus prisiperka po 20 kilogramų cukraus ir iškeičia juos į alų ar rūkalus“, – pasakojo D. Balkevičienė.
Tik socialinė pašalpa, pasak susirinkimo dalyvių, gali labiau sudrausminti rizikingų šeimų narius. Baudų už girtuokliavimą ar vaikų nepriežiūrą, anot jų, šitie gyventojai seniai nebebijo.
Taip pat susirinkimo metu nutarta į nedrausmingų šeimų kontrolę įtraukti kaimo bendruomenes – galbūt rengti projektus, kaip iš alkoholio ir kitų negerovių liūno ištraukti kaimynams rakštimi tapusias rizikingas šeimas.
„Jau ir kaimui tokios šeimos nusibodę, net ir giminės dažnai atsisako jiems pagelbėti, kai reikia nors nakčiai priglausti girtuokliaujančių tėvų vaikus. Tai yra toks darbas, kad vienodų taisyklių neįvesi – kiekvienas atvejis savitas ir jo sprendimo būdas kitoks“, – akcentavo D. Balkevičienė.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ