Mieli skaitytojai!

Sugrįžtančių paukščių sparnai keistą skambesį kelia, pavasario laikrodis vėl rodo Didžiąją šventę.
Lyg mažyčiai stiklo varpeliai plazda padangėj vyturiai, mūsų žemėn gandrai sugrįžta.
Kaip dideli balti paukščiai, iškėlę žalias bures, su lengvu Velykų džiugesiu, su mėlynų žibučių puokšte, su gaivios sulos lašeliu plačiai, tvirtai ir išdidžiai eikime į bundančios Žemės sūkurį. Klausykime, ką kalba Žmogui viltingosios kūrybos švieselės, rinkime žodžius iš Pilnaties skaistaus skliauto į savųjų Širdies namų aruodus. Tepabus ir plaks taikiai, ramiai Širdis!
Mūsų lakios mintys, taurūs darbai tegul sutartinai skleidžiasi tarsi pumpuras, tegu auga ir didėja, žėrėdami gyvybės jėgos, palaimos ir sveikatos spinduliuose.

„Kupiškėnų minčių“ redakcija

——-
Autorius: