Štai tokiu kasdieniu ritmu gyvena Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja Irena Grinienė. Ruduo jai – mėgstamas metų laikas. Ir ne vien dėl to, kad gamta nusidažo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Rugsėjis – naujų mokslo metų pradžia, šį mėnesį moteris švenčia savo gimimo dieną, na, o spalio 5-oji yra profesinė šventė – Mokytojo diena.
Sportas – nuo vaikystės
I. Grinienės namų svetainė pilna gėlių – dar nesibaigia šventiniai sveikinimai gražios gimimo dienos proga, o netrukus namus puoš ir su Mokytojo diena dovanoti gėlių žiedai. 28 metus I. Grinienė darbuojasi pedagoginėje srityje. „Kitur savęs jau neįsivaizduoju. Labai myliu šį darbą, man jis įdomus, su naujovėmis ir atradimais“, – akcentuoja moteris.
Šventės išvakarėse grįžti į studentiškus laikus ir mintimis dar kartą sustoti dabartyje – jauku ir prasminga. Pasvalyje gimusi ir augusi I. Grinienė maniusi, kad Kupiškyje pagal gautą paskyrimą padirbės dvejus metus ir pabėgs, klydo. Jau daugiau nei du dešimtmečius jaunuosius kupiškėnus ji stengiasi įtraukti į sportinę veiklą, ugdyti jų sveikatą. „Vaikai auga ir keičiasi, gyvenu šalia vaikų lopšelio-darželio, tad matau buvusius mokinius, čia už rankų atvedančius jau savo atžalas. Iš tiesų – laikas bėga labai greitai“, – šypsosi I. Grinienė.
Sportinė moters karjera prasidėjo mokantis Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabar – Petro Vileišio vardą turinčioje gimnazijoje: „Mokykloje buvo specializuotos sporto klasės, vaikai užsiimdavo įvairiomis sporto šakomis. Nuo mažens buvau daug aukštesnė už savo bendraamžius, praaugau ir abi seseris, ir tėvus. Man mokantis penktoje klasėje, treneris rinko lengvąja atletika užsiimančių vaikų grupes, į ją patekau ir aš. Teko išbandyti bėgimą, metimus, šuolius į tolį, geriausiai sekėsi šuolių į aukštį rungtyje. Vienerius metus muzikos mokykloje mokiausi groti akordeonu, tačiau ją mečiau – labiau nei muzika visuomet traukė sportas.“
Nuo pat vaikystės išbandžiusi beveik visas sporto šakas, mokyklos ir rajono garbę jaunoji sportininkė nuolat gynė įvairiose varžybose. „Baigiamosiose klasėse nutariau sportą atidėti ir rimčiau užsiimti mokslais, tačiau gavau pasiūlymą žaisti rankinio komandoje ir juo susiviliojau. Nusipelnęs Lietuvos rankinio treneris Laimonas Daugis išugdė daug gerų sportininkų, tarp kurių – ir olimpietė Sigita Mažeikaitė-Strečen, jo darbo metais gimtajame Pasvalyje rankinis labai išpopuliarėjo. Mano, kaip mokinės, darbotvarkė buvo išties įtempta – pamokos, jų ruoša, treniruotės, savaitgaliais – varžybos. Žinoma, kaip ir visi sportininkai, neišvengdavau traumų, kraujosruvomis būdavo nusėtas visas kūnas, tačiau šią sporto šaką labai mėgau, patiko komandinis žaidimas, sutarėme labai draugiškai“, – prisiminimais dalijosi moteris. Su moksleivių merginų rankinio komanda „Eglutė“ I. Grinienė atstovavo ne tik savo miestui, bet ir šaliai kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.
Nuo 17 metų pradėtas žaisti rankinis sportininkę lydėjo ir studijų metais, ir pedagoginiame darbe.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Unė JUODYTĖ