Biržų rajonas, Parovėjos seniūnija, Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkis. Tokią susitikimo vietą praėjusį penktadienį iš anksto buvo numatę daugelis pienininkyste užsiimančių ūkininkų iš įvairių šalies rajonų. Tarp tų ūkininkų buvo ir nemažas kupiškėnų būrelis.
Išvykos tikslas – Biržuose susitikti su valdžios žmonėmis, išgirsti žemės ūkio naujienų ir kartu parodyti savo poziciją, paremti konfliktinėje situacijoje atsidūrusį biržietį ūkininką.
Apie tą konfliktinę situaciją kovo pabaigoje pranešė daugelis šalies laikraščių, televizijos kanalų. Biržuose ūkininkas srutomis apliejo dvi mėšlidės tikrinti atvykusias aplinkosaugos pareigūnes. Tą patį vakarą ūkininkas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, surakintas antrankiais, nakčiai uždarytas areštinėje. Iškelta baudžiamoji byla ūkininkui, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo pareigūnams.
Šis įvykis sukrėtė žemdirbių bendruomenę, sukruto savivaldos organizacijos, prabilta apie mitingus sostinėje, prie Aplinkos ministerijos, viešas paramos akcijas biržiečiams Stankevičiams.
Streikų ir mitingų Lietuvos valdžia nemėgsta, todėl nenuostabu, kad biržiečiai sulaukė penktadienį net dviejų ministrų vienu metu. Pats žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius stebėdamasis pripažino: „To dar nėra buvę, atvažiavom pas jus kartu su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku. Istorinis šis vizitas…“
Tai pripažino ir biržiečiai, aplinkos ministrai čia nesilanko, nepratę prie kaimo. Galbūt todėl G. Kazlauskas baugiai žvelgė į žmonių minią, į ūkininkų laikomus iškalbingus plakatus su užrašais „Juoda pareigūnų sąžinė – pati didžiausia tarša“, „Kaip uždėti karvei sauskelnes?“.
Visi svečiai, tarp jų buvo ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, vietos valdininkai, buvo pakviesti apžiūrėti karvių fermos. Atsargiai žengė vyrai per šiaudus, pašarų kuokštus išblizgintais bateliais, klausėsi ūkininko V. Stankevičiaus pasakojimo apie karves, šėrimą, primilžius, planuojamas fermų rekonstrukcijas, didžiulius reikalavimus ekologinei pienininkystei. Laukan į žvarbų vėją išeiti ministrai ne itin norėjo, bet minia kieme kantriai laukė. Teko visiems garbiems vyrams fermos kieme kalbėti į mikrofoną po vieną kitą sakinį. Aplinkosaugininkų vadovą kai kurie žmonės sutiko švilpimu…
Ramesnės ir solidesnės kalbos tęsėsi Parovėjos bendruomenės namuose. Svečiai pademonstravo žinantys ūkininko ir aplinkosaugininkų konflikto esmę.
Ekologinio pieno ūkio savininkai nesutaria su gretimai dirbančiais ūkininkais. Šie nuolat juos skundžia pareigūnams. Tie uoliai tikrina skundus. Tai tęsiasi apie dešimtį metų. Kieno kantrybė atlaikytų tokią apgultį?
Kas nežino – turėti aršų kaimyną yra tikras pragaras. O kas norės ten savo valia taikos ieškoti? Matyt, taip galima paaiškinti, kodėl patys biržiečiai iki šiol nieko nesiėmė daryti Stankevičių ir jų kaimynų santarvės labui, vengdami patys pakliūti į nesantaikos mėsmalę. Vieną ilgametės konfrontacijos ypatumą įvardijo ir žemės ūkio ministras K. Starkevičius: „Blogiausia, kai diktato imasi ketvirtoji valdžia.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS