Kupiškio etnografijos muziejaus renovacija juda vėžlio greičiu. Todėl jau pasigirdo kalbų, kad beveik prieš du šimtus metų statytas pastatas ims griūti, kol sulauks pirmųjų lankytojų. Tokius nuogąstavimus pakurstė nuo rudeniškos drėgmės pažaliavusi siena ir nuo jos trupantis tinkas. Be to, šalia gyvenančių žmonių akis bado prieš muziejų atsiradęs nelegalus sąvartynas.
Įkūrė sąvartyną
Muziejaus gatvės žmonėms iki šiol didžiausia rakštimi buvo čia esančio apleisto namo kieme besiplečiantis sąvartynas. Aplinkinių namų gyventojai įprato čia išpilti buities atliekas.
Saugodamos savo lankytojus nuo tokių negražių vaizdų išverstas šiukšles anksčiau stengdavosi surinkti muziejaus darbuotojos. Laikinai muziejų iškėlus į kitas patalpas, jo darbuotojai taip dažnai apleistos teritorijos nebetvarko.
Su tokiais tvarkos pažeidėjais sunku susitarti ir Savivaldybės specialistams. Ne kartą įspėję ir netgi savo pagalbą namo savininkams siūlę Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojai iki šiol kovoja su vėjo malūnais.
„Kiek žinau, pats apdegusio namo kiemas jau sutvarkytas, liko tik didžiąsias šiukšles išvežti. Jos atskirtos ir laukia mūsų transporto. Tačiau per dieną viską padaryti sunku, nes reikia rasti, kur išvežti tas atliekas, – kalbėjo Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Marijona Pečkuvienė.
“Bėda tik, kiek tokia tvarka išsilaikys. Kol keturi sudegusio namo savininkai nebaigs bylinėtis tarpusavyje dėl žalos atlyginimo, bendro sutarimo tarp jų nebus“. Pasak M. Pečkuvienės, apleisto kiemo šeimininkai taip pat turėtų nuspręsti, ar namą nugriauti, ar jį remontuoti. Tačiau tokio, koks jis dabar yra, anot pašnekovės, palikti negalima, nes žmones apleista teritorija ir toliau gundys nešti buities atliekas, o apdegęs namas tikrai nepuošia miesto.
Užkliuvo ir muziejus
Be galvos skausmo dėl šiukšlių, gyventojus ėmė erzinti ir šalia jau metus vykstanti muziejaus renovacija. Redakciją pasiekia kupiškėnų įtarimai, kad ji vyksta ne visai sklandžiai.
„Nesuprantama, kaip gali viduryje miesto būti tokie vaizdai. O dar ta muziejaus renovacija. Matyt, dar bent keliasdešimt milijonų litų reikės jai iš naujo atlikinėti. Kaip į šį darbą taip neatsakingai gali žiūrėti čia dirbančios institucijos“, – Muziejaus gatvės gyventojų vardu į redakciją kreipėsi prisistatyti nenorėjęs žmogus.
Miesto grožiui ir tvarkai neabejingas kupiškėnas pastebėjo, kad nuo neuždengto muziejaus stogo varvantis lietaus vanduo skverbiasi į pastato sienas. Ir šios nuo drėgmės jau ėmė „žaliuoti“, vietomis atsilupo seno tinko luitai.
Viską lemia pinigai
Tokie renovacijos nesklandumai nepraslydo ir pro specialistų akis. Tačiau pinigų, skirtų paskutiniam renovacijos etapui (apie 500 tūkst. litų), jau nebėra. Už šiems metams skirtas lėšas uždėtas naujas stogas, pastato viduje įrengtos ventiliacijos, elektros sistemos, pastatytos pertvaros.
„Kiek pinigų turėjome, jau panaudojome ir laukiame lėšų skyrimo kitam renovacijos etapui. Bet problema su drėgstančia siena mums žinoma. Ten yra konstruojamas stiklinis stogas ir, kol jo nėra, lietus merkia sienas. Tačiau ši bėda jau sprendžiama“, – patikino Kupiškio rajono savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas Mažvydas Šalkauskas.
Kadangi valstybės skirtų lėšų statybos darbams jau nebėra, Savivaldybė priversta imti paskolą ir iki šių metų pabaigos stiklinis stogas bus sutvarkytas. „Sunkmetis itin varžo mūsų galimybes. Gamybininkai prašo pinigų avansu ir nesutinka laukti. Viskas būtų daug greičiau, jei pinigų turėtume daugiau. Jei gautume bet 1-2 milijonus litų, darbai eitųsi visai kitaip. Bet su dabartiniu finansavimu, renovacija gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus“, – sakė pašnekovas.
Naujo vyriausybės lėšų skirstymo kitam renovacijos etapui laukiama vasario – kovo mėnesiais. Tačiau gauti daugiau nei šiemet, pasak M. Šalkausko, neverta – vertinant dabartinę Lietuvos situaciją pinigai gali būti netgi mažesni.
Kitais metais muziejuje planuojama baigti stiklinį stogą, įrengti katilinę ir atlikti vidaus apdailą. Tačiau tokiais tempais dirbant, pasak pašnekovo, nebūtų keista, jei atsirastų ir papildomų darbų, kaip su dabartinėmis „pažaliavusiomis“ sienomis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ