Jau seniai visiems Lietuvos žmonėms aišku, kad politinės partijos Lietuvoje neturi jokios ideologijos, bet jos lyg užkerėtos tą tiesą patvirtina dar kartą.
Štai save dešiniaisiais vadinantieji konservatoriai, metų metais flirtavę su socdemais, šiuo metu nusitaikė į darbiečius.
Dar visai neseniai tokia santalka atrodė tiesiog neįmanoma. Konservatoriai griežčiau nei prokurorai kaltino Darbo partiją juodąja buhalterija, jos lyderį dergė ant kiekvieno kampo už būtas ir nebūtas nuodėmes, ne kartą buvo pareikšta, kad ta partija yra penktoji Maskvos kolona, ir štai – bendraukime.
Pasirodo, konservatoriai, anksčiau patys save lyg ir paskelbę prokurorais, skelbia amnestiją – Darbo partija klydo tik dėl jaunumo. Dabar ta komanda subrendo ir pasidarė tinkama bendradarbiauti su konservatoriais. Vadinasi, atsivertė į tikrąjį tikėjimą.
Tuo tarpu darbiečiai, beje, niekada neneigę, kad gali bendrauti su visomis partijomis, iškėlė sąlygą, kad konservatoriams gali padėti tik tokiu atveju, jeigu jie sutiks su jų siūlomomis programinėmis nuostatomis ir visai kitais keliais, turėsiančiais Lietuvai padėti išbristi iš ekonominės krizės.
Siūlomos priemonės yra visai kitos, nei tos, kurias iki šiol naudojo konservatoriai. Pakvipo revoliucija.
Ar pavyks suderinti savo pozicijas abiem partijoms? Ar iš viso įmanomi susitarimai tarp šių politinių jėgų? Apie tai pasikalbėjome su abiejų partijų rajono skyriaus pirmininkais – konservatoriumi Valentinu Beinoriu ir darbiečiu Virginijumi Andrijausku.
Kodėl konservatoriams prireikė pagalbos iš šalies?
V. Beinoris: Mano nuomone, svarbiausias dalykas yra tai, kad vykdomos nepopuliarios reformos, todėl sulaukiama labai daug aštrios kritikos. Ir kiti žmonės, ir mes patys keliame daugiau klaustukų nei yra atsakymų. Kuo toliau, tuo labiau ima atrodyti, kad kitas kelias buvo visai įmanomas ir jis galbūt būtų davęs kitą rezultatą. Šioje situacijoje premjero noras užsitikrinti dar kartą kažkieno paramą yra visai suprantamas.
V. Andrijauskas: Manau, kad Seime konservatoriai jau nebeturi tiek bendraminčių, kiek reikėtų valdyti šalį ar bent jau patvirtinti kitų metų biudžetą ir išlaikyti šios sudėties vyriausybę. Todėl jie buvo priversti ieškoti paramos iš šalies.
Kodėl buvo pasirinkta pačių konservatorių itin aštriai kritikuota Darbo partija, o ne kita politinė jėga?
V. Beinoris: Aš manau, kad rimtas ir geras politikas niekada neįvarys savęs į kampą apie kažką atsiliepdamas itin blogai. Atsakingas politikas visada pasiliks taką atsitraukti ir bendrų problemų ieškojimui bei sprendimui.
Situacijai keičiantis, keičiasi ir žmonės, ir santykiai su jais. Vieni žmonės gal nutolo, kiti priartėjo, tapo artimesni pagal sprendimų priėmimą. Artimiausia Seime mums pasidarė Darbo partija.
Kaip į konservatorių kvietimą bendradarbiauti turėtų reaguoti ne kartą jų iškoneveikta Darbo partija?
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS