Sunkmetis tuština pinigines, bet ne žmonių širdis. Noras aukoti, paremti, padėti nelaimėje vis dar neužgeso mąstant, ką rytoj reikės duoti vaikams pavalgyti. Puikus pavyzdys – Kupiškio Kupos pradinė mokykla, čia draugo operacijai pinigus rinko ir mokiniai, ir mokytojai. Tačiau būtų neįtikėtina, jei tvirtintume, kad krizė visiškai nepaveikė labdaringos veiklos. Jos galimybės dabartiniu metu žymiai menkesnės nei anksčiau.
Svarbiausia – iš širdies
Visai neseniai Kupiškio Kupos pradinės mokyklos ugdytiniai savo pasiekimų knygelėse rado įrašą, kad renkamos lėšos vienam iš bendramokslių paremti. Po nelaimingo atsitikimo vaiko šeimai buvo labai reikalingas palaikymas. Tokį pranešimą gavo ir „Kupiškėnų mintims“ prisistatyti nenorėjusi vieno moksleivio motina. „Palaikau tokią gerumo akciją. Ir anksčiau esame prisidėję prie mokyklos paramos dviem vaikams, kurie pakliuvo į avariją. Dabar paaukojome 20 litų. Bet manau, jog ne piniguose esmė – kad ir kiek duotume, svarbiausia savo vaikui parodyti gerą pavyzdį. Reikia nuo mažens žmogų mokyti supratingumo ir skiepyti norą pagelbėti kitam“, – tvirtino prie mokyklos paramos nukentėjusiai šeimai prisidėjusi kupiškėnė.
Tėvų bei mokinių geranoriškumu džiaugėsi ir Kupiškio Kupos pradinės mokyklos direktorė Marijona Jančienė. Anot jos, be šeimos pastangų, skatinti savo vaikus padėti nelaimėje, tokios akcijos sunkiai pavyktų.
„Neskaičiuojame, kiek surenkame pinigų – kiek kas gali, tiek ir atneša. Pagalba buvo itin reikalinga nukentėjusiai šeimai – mūsų paramą šie tėvai sutiko iš visos širdies, be jokios arogancijos, – sakė mokyklos vadovė. – Svarbiausia nuoširdus palaikymas. Man labai nepatinka tos laikraštinės užuojautos“.
Sunkmetis, pasak M. Jančienės, nesugadino organizuotos paramos. Žmonės, anot jos, tokiu metu gal ir mažiau aukoja, tačiau dabar, kaip niekad, itin jaučiama tendencija solidarizuotis.
Būstinės vengia
Tačiau Kupiškio dekanato „Caritas“ reikalų vedėja Vanda Juozaitienė pastebėjo, kad sunkmetis noro aukoti neatėmė tik iš vargingesnių žmonių. Turtuoliai, anot jos, jau seniai pamiršo kelią į šios organizacijos būstinę.
„Drabužiais, maistu remia tie, kurie ir patys mažiau turi, o turtingesni gal kur kitur padeda. Tačiau negaliu sakyti, kad po krizės ypač kas pasikeitė – mūsų žmonės, apskritai, nėra linkę užsukti į „Caritą. Gal ir dėl laiko stokos, tačiau mūsų krašte itin jaučiamas gyventojų pasyvumas“, – kalbėjo V. Juozaitienė.
Šioje organizacijoje parama vargstantiesiems daugiausia teikiama įvairių akcijų metu. Šiuo metu čia vykdoma akcija „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ