Keturis dešimtmečius gyvuojanti Kupiškio plytų gamykla stveriasi ir šiaudo, kad išsilaikytų šiandieninėje rinkoje. Šešis kartus sumažinta gamybos apimtis, beveik per pusę nupiginta produkcija – tokiu režimu šiandien dirba garsioji plytinė. Geriausiais laikais čia dirbo iki šimto darbuotojų, šiandien kolektyvas sumažėjo iki aštuoniolikos žmonių. Ateities prognozuoti niekas nedrįsta, tačiau tikimasi išsilaikyti.
Stabdymas – ne išeitis
Prieš metus į viešumą buvo paleista nieko gero nežadanti žinia apie Kupiškio plytų gamyklos darbo sustabdymą. Tokį sprendimą nulėmė itin sumažėję bendrovės pardavimai.
Kupiškio plytų gamykla priklauso bendrovių grupei, todėl jos valdybai buvo minčių palikti tik dideles gamybos apimtis vykdančias gamyklas, o smulkiąsias pristabdyti. Toks sprendimas buvo visiškai nepalankus Kupiškyje įsikūrusiai įmonei.
Todėl mūsų miesto gamyklos direktorius Rimgaudas Muntrimas suskubo vadovams pateikti argumentus, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nebūtų stabdoma gamyba. Anot jo, šis žingsnis taupymo atžvilgiu nėra tinkamas – išlaidų reikalautų nenaudojamų pastatų priežiūra, tektų mokėti mokesčius bei už priverstines darbuotojų prastovas.
Šiandien plytinė dirba ir iš paskutiniųjų stengiasi išsilaikyti.
„Dabartinė situacija nėra visiškai tragiška, bet ji prasta dėl sumenkusių pardavimų. O nuo jų priklauso, kokiu mastu organizuojame gamybą ir kiek žmonių mums reikia“, – kalbėjo Kupiškio plytų gamyklos direktorius R. Muntrimas, – o „antis“ apie mūsų veiklos sustabdymą tik dar labiau pablogino reiklus – dalis pirkėjų, manydami, kad mes nebedirbame, susirado kitus statybinių medžiagų tiekėjus. Kai kurie iki šiol stebisi sužinoję, kad mes dirbame“.
Laikosi dėl darbuotojų
Pasak pašnekovo, nuo krizės pradžios iš gamyklos atleista 60 darbuotojų. Jiems išmokėti atlyginimai ir išeitinės pašalpos.
Šiandien čia dirba tik 18 žmonių. Palyginus su klestėjimo metais, tai dešimt kartų mažiau.
„Pas mus visada dirbdavo apie šimtas žmonių. Galima sakyti, kad didelė dalis Kupiškio gyventojų per keturis dešimtmečius yra padirbėjęs šioje bendrovėje. Tačiau šiandien yra kaip yra – sunku pasakyti žmogui, kad jam čia nebėra vietos. Daug maloniau būtų priimti“, – kalbėjo direktorius.
Tik dėl darbuotojų, anot jo, vis dar stengiamasi judėti į priekį. Apie pelną, R. Muntrimo žodžiais, nebėra jau nė kalbų, vienintelis bendrovės tikslas – palaikyti gyvastį ir išsaugoti paskutinius darbuotojus.
„Gyvuojame ant ribos – kartais tenka laviruoti tarp gaminio kainos ir savikainos. Būna ir tokių užsakymų, kad dirbame nuostolingai, tačiau vėliau stengiamės atsiimti. Dabar mums svarbiausia, kad žmonės turėtų darbo. Tai yra geresnis variantas negu prastova“, – apie sunkią padėtį pasakojo direktorius.
Darbuotojų atlyginimai šiuo metu, neatskaičius mokesčių, vos daugiau nei tūkstantis litų.
Apmirė Latvijos rinka
Gamykla šiuo metu dirba minimaliai. Palyginus su praėjusiais metais jos pagaminta produkcija tesudaro 25 procentus buvusios gamybos. Produkcijos kiekiai sumažėjo šešis kartus. O gaminių kaina per ketverius darbo metus nukrito 30 – 40 procentų.
Didžiulį smūgį, pasak pašnekovo, plytinei sudavė Latvijos krizė. Ankstesniais metais kaimynams tiekiami produkcijos kiekiai būdavo netgi didesni nei parduodami pačioje Lietuvoje: „Nuo pat pradžių orientavomės į latvių rinką, tam specialiai plėtėme gamyklos įrangą. Tačiau dabar Latvijoje – dar blogiau nei pas mus. Todėl nebesam jiems tokie reikalingi – per savaitę pas mus beatvažiuoja po vieną kitą automobilį iš kaimyninės šalies“.
Tačiau kupiškėnai džiaugiasi nepraradę pagrindinio savo pirkėjo Lietuvoje – vieno iš prekybos centrų. Šis užsakovas nepaliko Kupiškio plytų gamyklos, bet jo perkami kiekiai, R. Muntrimo teigimu, žymiai sumažėjo – tai nulėmė kritusi statybinių medžiagų paklausa.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Rytis UŽUSIENIS