Finansiniai „Sodros“ reikalai seniai Lietuvos mokesčių mokėtojams neduoda ramybės. Nors ši institucija nuolat nepamiršdavo pareikšti, kad jų finansinė padėtis nėra džiuginanti, bet tuo pat metu ėmė ir iškilo didžiuliai „Sodros“ rūmai ne viename Lietuvos mieste.
Statybos ir jų reikalingumas mokesčių mokėtojų buvo gyvai aptarinėjamos ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, kur buvo pastatyti nauji šios institucijos pastatai. Atrodo, dabar atėjo metas aptarti ir „Sodros“ planus mūsų rajone.
Įsigytame „Sodros“ pastate Kupiškyje statybos ir remonto darbai dar nepradėti, bet kupiškėnai jau ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad veltui švaistomi pinigai tada, kai „Sodros“ biudžete atsivėrusios didžiulės skylės gąsdina praryti ir pačią „Sodrą“, ir visus jos interesantus.
Ar reikia „Sodrai“ naujų namų?
Šios dienos realijos yra tokios, kad norint išmokėti pensijas ir įvairiausias pašalpas, reikia skolintis milijonus, skolos naštą užkraunant ateities kartoms, kai tuo tarpu pati „Sodra“ net ir sunkmečiu siekia pasigerinti darbo sąlygas, išmesdama ne vieną milijoną litų.
Tai puikiai suprasdami kupiškėnai svarsto, ar būtinai dabar reikia galvoti apie naujų „Sodros“ patalpų įkūrimą. Nepaisant to, kad ši įstaiga kurtųsi sename name. Vis tiek jo renovacijai teks išleisti milijonus.
Žmonėms neduoda ramybės ir tai, kodėl reikėjo pirkti pastatą Lauryno Stuokos- Gucevičiaus aikštėje, kai Savivaldybės taryba veltui siūlė patalpas buvusių kareivinių vietoje.
Daugelis apsilankiusiųjų dabartiniame pastate, kur įsikūrusi „Sodra“, yra visai patenkinti ten esamomis darbo sąlygomis ir svarsto, ar apskritai reikėjo nuspręsti iškelti įstaigą į kitą vietą ir eikvoti krūvas pinigų. Smalsesni teigė netgi girdėję, kad naujo pastato rekonstrukcijai jau gauti ar ne trys milijonai litų, o išmokos pašalpoms vis vėluoja.
„Sodra“ dirba reikalavimų neatitinkančiose patalpose
Apie šiuos opius klausimus pasikalbėjome su „Sodros“ Kupiškio r. skyriaus direktore Gražina Tonkiene, kuri išdėstė savo poziciją.
Ji sakė, kad direktore pradėjo dirbti 2007 sausio mėnesį ir iš karto tapo atsakinga už darbuotojų sveikatą, apsaugą ir visus kitus reikalavimus, kuriuos turi atitikti institucija. Direktorė iš karto įsitikimo, kad dabartinės patalpos apie 70 procentų neatitinka reikalavimų.
Visų pirma, neįgalūs žmonės patekti į „Sodrą“ praktiškai negali. Šie žmonės yra vieni pagrindinių klientų, o „Sodros“ darbuotojai yra priversti juos aptarnauti lauke ant laiptelių. Neatitinka reikalavimų ir drėgnos archyvo patalpos. Kabinetų yra tris kartus mažiau nei reikėtų. Darbuotojo darbo vieta turi būti nuo aštuonių iki dvylikos kvadratinių metrų ploto, o dabar jis dirba tik keturių kvadratų plotelyje. Pasak direktorės, net areštinėje žmogui yra skiriami šeši kvadratai.
Apie visus tuos neatitikimus G. Tonkienė informavo aukštesnę organizaciją – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Vadinasi, atsakomybė buvo deleguota aukštesnei organizacijai.
Valdyba atsižvelgė į raštą, patikrino situaciją vietoje ir dar 2007 metais biudžete numatė pinigus situacijai gerinti. Tik šiemet, po dvejų metų, pirmi pinigai tam tikslui buvo skirti.
Kai buvo gautas palaiminimas gerinti situacijai, pradėta ieškoti būdų, kaip įsigyti kitas patalpas ar statyti naujas. Deramai darbui pritaikyti esamas patalpas buvo problemiška vien dėl to, kad dabar jame yra net trys savininkai.
Vos neišsikėlė į kareivines
G. Tonkienė pasakojo, kad nutarus ieškoti kitų patalpų, kalbėta ir su privačiais asmenimis, ir su Savivaldybe.
Savivaldybė pasiūlė savo variantą – pagal panaudos sutartį trejiems ar penkeriems metams nuomoti buvusias kareivinių valgyklos patalpas.
Iš pradžių tas variantas „Sodrai“ lyg ir tiko, net buvo paskirti pinigai statinio ekspertizei. Tada pradėjo aiškėti, kad šis pastatas nelabai tinka jau vien dėl to, kad pagal reikalavimus „Sodros“ rajono skyriui reikia 1200 kvadratinių metrų, o ten buvo tik 800 kvadratų. Vadinasi, problema iki galo nebūtų išspręsta.
Tačiau buvo rasta galimybių, kaip patalpas praplėsti iki reikiamo dydžio ir, atrodė, kad bus pasirinktas būtent tas variantas.
Deja, direktorės teigimu, „Sodra“, svarstanti šių patalpų įsigijimą, buvo suklaidinta. Kilo keblumų dėl ten buvusių dujų rezervuarų. Prasidėjus žodinėms deryboms, teigta, kad tai nesudarys jokių problemų. Deja, dujininkai, vos sužinoję, kad kažkas nori pirkti pastatą, tuoj pat rezervuarus pardavė privačiam asmeniui, taip sakant, pakišo bombą. Derybos su privačiu asmeniu jau netgi nebuvo pradėtos.
Pasak G. Tonkienės, apmaudu yra tai, kad pastatas jau buvo perregistruotas „Sodros“ vardu, paruoštos panaudos sutartys.
Direktorė įžvelgia ir Savivaldybės nepasitikėjimą nuomininku. Jei Savivaldybė jau nutarė pastatą skirti „Sodrai“, tai kodėl tik 3 – 5 metams. Į pastato rekonstrukciją reikėtų įdėti milijonus, o kas būtų po tų penkerių metų, keičiantis rajono valdžiai – vėl neaišku.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS