Noriūnų kaimo bendruomenę sukrėtė baisi žinia. Gegužės 21 d., 18 val. 30 min., šalia gyvenvietės esančiame Naktakės tvenkinyje nuskendo E. P., g. 2003 m. Apžiūrėjus skenduolį smurto žymių nepastebėta.
Vietinių gyventojų teigimu, tai trečias toks nelaimingas atsitikimas Naktakėje. Prieš kelerius metus čia nuskendo mergaitė ir moteris.
Tokie sausi ir lakoniški policijos įvykių suvestinės žodžiai slepia didelius mūsų gyvenimo skaudulius. Tiesa, kaip visada teisėtvarkos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, kai įvykis susijęs su nepilnamečiu, juolab kai dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra linkę atvirauti. Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Jolanta Montvydienė, kurios akiratyje nuolat turėjo būti į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta nuskendusiojo berniuko šeima, taip pat daug nekalbėjo. Iš jos neišgirdome, kodėl šiai šeimai nuolat reikia jų dėmesio. Pavyko sužinoti tik tiek, jog nuskendusysis gyveno su mama ir paaugliu broliu. Socialinė darbuotoja tik apgailestavo, kad Noriūnuose nėra vaikų darželio. Ši įstaiga tikrai sušvelnintų jų gyvenvietės socialines problemas. Dabar ne visi tėvai išgali samdyti aukles ar vežti vaikus į Kupiškio darželius.
Priminus, kad vaikas visgi nuskendo vakare, kai jau darželiai baigia darbą, J. Montvydienė sakė, jog visi ūgtelėjusius vaikus į kiemą pažaisti išleidžiame. Negali žinoti, kur jiems šaus į galvą nuklysti. Toks atvejis jos darbo praktikoje pirmas ir be galo sukrečiantis bei verčiantis visus susimąstyti apie savo vaikų saugumą. E. P. nebuvo problemiškas. Atvirkščiai, labai protingas ir geras vaikas.
Apie šį įvykį paklausinėjome šalia tvenkinio gyvenančių žmonių. Milda Bukienė papasakojo, kad į nelaimės vietą atskubėjo, kai ten pamatė būrelį žmonių. Buvo atvykusios dvi greitosios medicinos pagalbos brigados. Po maždaug pusvalandžio pastangų atgaivinti berniuką, teko konstatuoti jo mirtį. Gal būtų buvę ir kitaip, jei su E. P. kartu žaidę dar du jo bendraamžiai būtų apie vandenyje atsidūrusį savo draugą iškart pasakę arčiausiai gyvenantiems žmonėms. Vaikai pirmiausia nuskubėjo į gyvenvietės gilumą, prie daugiabučių, šauktis tėvų pagalbos. „Tuo metu viena mano kaimynė pro šalį vedėsi šunelį, pravažiavo ne vienas automobilis. Būtų gal greičiau vaiką iš vandens kas nors ištraukęs. Iš kitų girdėjau, kad E. P. iš vandens išgriebė Suvaizdienės anūkas, berods, Markevičius pavardė. Jaunas vyras ilgai netruko. Atbėgo ir iškart nėrė užtvankon gelbėti berniuko. Padėtum, laimingas būtum, bet…“, – dalijosi išgyvenimais pašnekovė. Pasak M. Bukienės, kai E. P. ištraukė iš vandens, tarp jo kojyčių buvo medinis lankas – toks savadarbis, iš kurio vaikai strėles laido. Tvenkinyje tolėliau buvo matyti srovės nešamas kamuolys.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ