„Jei ne kaimynų rūpestingumas, pasiaukojimas, šiandien gal nebeturėtume ir savos pastogės“, – dalijosi mintimis po antradienį patirtos nelaimės Dijana ir Gintautas Simonavičiai iš Kupiškio seniūnijos č„žuolytės kaimo. Ir net tvirtino, jog nėra praradę vilties toliau ten kurti savo ūkį, nes yra darbingo amžiaus žmonės, augina tris vaikus – yra dėl ko stengtis.
„Jei ne kaimynų rūpestingumas, pasiaukojimas, šiandien gal nebeturėtume ir savos pastogės“, – dalijosi mintimis po antradienį patirtos nelaimės Dijana ir Gintautas Simonavičiai iš Kupiškio seniūnijos č„žuolytės kaimo. Ir net tvirtino, jog nėra praradę vilties toliau ten kurti savo ūkį, nes yra darbingo amžiaus žmonės, augina tris vaikus – yra dėl ko stengtis.
Pasak šių sutuoktinių, jų sodyboje kilęs gaisras padarė tūkstantinių nuostolių, teks vėlesniam laikui atidėti buvusius visai realius sumanymus, tačiau jų širdys liepiančios pasidžiaugti tuo, jog gyvena tarp labai gerų žmonių bei nuoširdžiai jiems padėkoti už visas pastangas.
Apie artėjančią nelaimę nebuvę jokios nuojautos. Dukrą Gintarę tėtis turėjo nuvežti į dailės pamokas Kupiškyje, buvo reikalų mieste ir šeimos mamai. Namuose liko mažametis sūnus, vėliau pasakojęs, jog iš kambario išėjęs į kiemą tik išgirdęs, jog kažkas pokši.
Pasak Simonavičių, iš savo kiemo jie išvažiavo vidurdienį, be kelių minučių antrą valandą. Tačiau beveik po valandos su jais mobiliuoju telefonu susisiekusi kaimynė Ramunė Minkevičienė paprašė nepulti į paniką, nors žinia esanti ir labai nesmagi – dega mūsų daržinė. Apie šį įvykį priešgaisrinio gelbėjimo tarnybai, sakė, jau pranešta. Ugniagesiai turėtų netrukus atvykti. Apie nelaimę kaime R. Minkevičienė skubėjo pasakyti ir Kupiškyje dirbančiam savo vyrui Jonui. Jis irgi tuoj pat parvyko namo – gal reikės kuo nors pagelbėti. O Petras Minkevičius, nelaukdamas, kol atvyks gaisro gesinimo profesionalai, pats ėmėsi ginti Simonavičių tvartą nuo ugnies – tempė iš griovio kibirais vandenį ir liejo jį ant prie tvarto durų buvusių pašarų, į kuriuos vis kabinosi ugnis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ