2024/11/26

Premjeras vis dar lieka optimistas

Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų pablogėjusiu gyvenimu – vienus slegia bedarbio našta, kitus – nerimas dėl ateities. Esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai, situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis.

Balandžio 6 d., kai lankėmės pas Ministrą Pirmininką Andrių KUBILIŲ, buvo ką tik pasibaigęs Vyriausybės posėdis dėl biudžeto taisymo, todėl dauguma klausimų susiję su mūsų ekonomika bei paprastų žmonių jau ne gyvenimo, o išgyvenimo problemomis.

Pateikiame pokalbį su premjeru.

Kokios yra paskutinės naujienos dėl šalies biudžeto?

Lietuvoje, kaip ir pasaulyje padėtis labai panaši. Tai ir lemia šiuo metu mūsų daromus sprendimus. Kol kas ekonomikos nuosmukis yra didesnis, negu buvo planuota pernai gruodžio mėnesį. Dabar jis yra apie 10 procentų. Iš pirmo žvilgsnio toks blogėjimas gali šokiruoti, tačiau mūsų kaimynams dar blogiau – Latvijoje jis siekia 15 procentų.

Kai lėtėja ekonomika, mažėja ir biudžeto pajamos. Norėdami išlaikyti stabilų litą, turime mažinti išlaidas. Vyriausybėje patvirtinome biudžeto pataisas, kurias teiksime Seimui. Dabar išlaidas turime sumažinti 3 milijardais 300 milijonų litų.

Antrą biudžeto pataisų dalį planuojame svarstyti birželio mėnesį. Jau dabar girdime įvairių pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įvedimo, PVM didinimo.

Ar nenulėmė mokesčių reforma tokios didelės nedarbo bangos?

Žinomas finansų ekspertas Raimondas Kuodis yra pastebėjęs, kad labai dažnai yra supainiojamos sąvokos – tam, kas vyksta po to, visada mes bandome priskirti priežastį, kad įvyko dėl to. Ekonomika Lietuvoje lėtėja ne dėl 2008-ųjų metų pabaigoje mūsų Vyriausybės priimtų su mokesčių reforma susijusių sprendimų. Mes išliekame šalimi, kurioje bendra mokesčių našta yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje per mokesčius paskirstoma 35 procentai bendro vidaus produkto (BVP), kai ES – 46 procentai, Skandinavijoje – iki 58 procentų.

Teigiate, kad pas mus mokesčių našta viena mažiausių ES, tačiau yra didelis skirtumas tarp kitų šalių ir mūsų gyventojų darbo užmokesčio. Lietuvoje atlyginimai mažėja arba išlieka tokie pat, o mokesčiai kyla. Ar tai teisinga?

Gyventojų pajamų mokestis, kuris tiesiogiai liečia atlyginimų dydį, buvo sumažintas nuo 24 iki 21 procento. Šiuo požiūriu kaip tik, bent jau privačiame sektoriuje dirbantiems, tai turėjo palengvinti gyvenimą.

Estai nevykdė mokesčių reformos, bet ir jų ekonomika smunka tiek pat kiek pas mus. Mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira – šešiasdešimt procentų BVP sukuriama eksporto srityje. Esame labai priklausomi nuo to, kokia situacija klostosi kitose rinkose, kur verslas eksportuoja savo prekes. Situacija prastėja visur – Rusijoje, Europos Sąjungoje.

Džiaugiamės, kad turime stabilų litą, kuris yra pririštas prie euro. Lenkijoje zlotas euro atžvilgiu nuvertėjo 40 procentų, todėl mūsų eksporto verslas, kuris yra susijęs su Lenkija, patiria didelių nuostolių, nes ten pagamintos prekės žymiai pigesnės. Todėl lietuvaičiai, vokiečiai, čekai, slovakai važiuoja į Lenkiją apsipirkti.

Gal lietuviai nevyktų apsipirkti ir ne mitinguotų, tačiau daugumą skaudina dideli skirtumai, kalbant apie gyventojų pajamas. Štai, jūs teigiate, kad vidutinis policininko darbo užmokestis yra 2 726 litai. Eilinis pareigūnas apie tokią sumą gali tik pasvajoti, nes, mūsų žiniomis, pradedantis policijos pareigūnas gauna 1 100-1 200 litų „į rankas“. Užmokesčio vidurkį pakelia dideli vadovų atlyginimai, todėl realybė labai skiriasi. Kodėl nenorima matyti realios situacijos?

Mes kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, o ne apie žemiausią pardedančiojo dirbti. Jeigu jūs taip sakot, tai čia dar galima pasitikslinti šią informaciją. Visose sistemose taip skaičiuojama – mokytojų, valstybės tarnautojų. Visada vidutinis algos dydis realybę suvidurkina – yra ir mažiau, ir daugiau uždirbančių. Paėmus mažiausius atlyginimus – palyginimas nebus labai vertingas. Mažiausi atlyginimai visur yra maži.

Mes nelabai suprantame, kodėl policininkai eina protestuoti, nes kai kitiems valstybės tarnautojams mažinome atlyginimus, jų nelietėme, – dabar vėl mažiname, bet neliečiame policijos pareigūnų, tačiau vis tiek sulaukiame demonstracijų. Ačiū Dievui, kad mokytojai yra šiek tiek padoresni ir neina demonstruoti bei nereikalauja padidinti atlyginimų. Dabar darbo užmokesčio fondo išsaugojimas yra tokia privilegija, kurios jokios kitos grupės neturi.

Ekonomikos skatinimo plane daugiausiai lėšų skirta verslo finansavimo galimybių plėtimui, kurio pagrindinis tikslas palengvinti verslui galimybę pasiskolinti. Ar nebūtų geriau suteikti palankias sąlygas verslui, o ne galimybę skolintis?

Mūsų verslo skatinimo plane yra kelios vienodai svarbios programinės sritys – parama verslo kreditavimui, daugiabučių namų modernizavimui ir verslo sąlygų gerinimui.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video