Praėjusią savaitę rajono Savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame buvo diskutuojama, ką daryti su socialiai apleistais mūsų rajono gyventojais, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Pasitarime dalyvavo Ekonomikos ir turto valdymo, Socialinės paramos skyrių vedėjai, Kupiškio ligoninės ir Socialinių paslaugų centro vadovai.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaitiekaus Gaidukevičiaus, tikslaus skaičiaus asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sužinoti neįmanoma – jie nelinkę patys kreiptis dėl pagalbos į Savivaldybės institucijas.
Šiuo metu yra žinomi 3 benamiai ir dar trys asmenys, kurie yra socialiai apleisti ir turi tam tikras negalias.
Likimo vingiai, kurie atvedė iki tokio gyvenimo, – irgi pamokantys.
Vienas žmogus pardavė savo turėtą būstą, o gautus pinigus pragėrė. Kai jų nebeliko, teko nakvoti kur papuola, nes artimieji irgi nusisuko.
Kitas nelaimėlis pastogės neteko, kai mirė jo sugyventinė. Po draugės mirties jis ten tapo nepageidaujamas – išvijo lauk buvusiosios vaikai.
Du benamiai neturi net asmens dokumentų, todėl negauna jokių pašalpų. Trims socialiai apleistiems žmonėms tvarkomi dokumentai dėl apgyvendinimo Socialinių paslaugų centre, nes jie turi tam tikras negalias.
Ne visi šie asmenys yra senyvo amžiaus – tai 36-40 metų, dirbti galintys žmonės.
„Užburtas ratas. Susirgę ar nusilpę jie patenka į ligoninę, paskui sustiprėję 2-3 savaites vėl gyvena savo įprastą gyvenimą mieste, – sakė V. Gaidukevičius. – Buvo sumanymų jiems skirti bent karštos sriubos, tačiau patys benamiai nerodė jokios iniciatyvos. Nėra noro šiems žmonėms ir tvarkytis dokumentus, kad gautų socialinę pašalpą“.
Svarstant, kaip būtų galima padėti tokiems žmonėms, kilo įvairiausių minčių. Viena jų – pastatyti laikinus gyvenamuosius vagonėlius, tačiau vėl iškyla problema – kur, ar aplinkiniai norės turėti tokius kaimynus.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Bartulienės, nutarta bandyti susisiekti su šių žmonių artimaisiais – galbūt jie priglaus, o turintieji tam tikrų negalių bus apgyvendinti Socialinių paslaugų centre.
Idėja turėti nakvynės namus seniai brandinama, tačiau viską lemia lėšų stygius, todėl kol kas teks ieškoti kitų būdų, kaip padėti benamiais tapusiems žmonėms.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ