Šalies vidurinių mokyklų, gimnazijų dvyliktokams tarsi pirmasis priminimas, kad mokyklinis gyvenimas eina į pabaigą, nuvilnijo šimtadienio šventė.
Šios šventės laukė ir dvidešimt du mūsų rajono Skapiškio vidurinės mokyklos dvyliktokai.
Visos mintys – apie mokslą
Jauni žmonės, pilni energijos ir optimizmo sakė, kad tas šimtas dienų mokykloje prabėgs nepastebimai. Iš šios įstaigos jie išsineš gražiausius prisiminimus apie čia vykusį gyvenimą, mokytojus, kurie jiems stengėsi suteikti ne tik žinių, bet ir gyvenimo patirties, patarimų.
Per tuos dvylika metų keitėsi ir klasė – iš buvusių dviejų, liko viena. „Dėl to pykčių ir didelių sunkumų nebuvo, nes vieni kitus pažinojome, tik skirtumas tas, kad visi tapome bendraklasiai“, – pasakojo vienas per kitą dvyliktokai.
Visų troškimai bei norai labai panašūs – išmokti tai, kas nesuspėta, ilgiau pasėdėti prie knygų, galutinai apsispręsti, kur studijuoti. Tai visi lyg susitarę kartojo, nors, kaip linksmai pasakė vienas dvyliktokas, ko neprivalgei – neprilaižysi.
Auklėtoja Regina Mačionienė džiaugėsi, kad auklėtinių žinių pagrindai yra geri, todėl per tą likusį laiką visiems galbūt reikėtų sakyti ne bandysiu, o darysiu, išmoksiu tai, kas sekėsi sunkiau.
„Nuo šiol visi su dar didesniu azartu kibs į mokslus, nes iki tol teko ne tik mokytis, bet ir organizuoti kai kuriuos renginius. Dabar visas dėmesys bus sutelktas tik vienam tikslui – likviduoti žinių spragas. Tikiu, kad didelių bėdų nebus, ir egzaminus jie išlaikys tik gerai ir puikiai“, – sakė klasės auklėtoja.
Linkėjo būti gerais žmonėmis
Pasak šimtadienio šventę ruošusių vienuoliktokų, gyvenimas suskirstytas į tam tikras laiko atkarpas, o kiekviena jų – labai svarbi ir prasminga. Mokykloje užsimezga ne tik tikroji draugystė, bet ir meilė. „Būkit mylimi, mylėkite žmones“, – linkėjo draugams vienuoliktokai.
Daug šurmulio ir net plojimų sulaukė šimtadienio organizatorių staigmena – dvyliktokų vaikystės nuotraukų peržiūra. Iš vienų buvo galima pažinti savo klasės draugus, o žvelgiant į kitas – tik spėlioti, kuris iš jų ten visai mažulytis sėdi mašinos bagažinėje ar ant arklio joja.
Užduotis, ar per tiek metų savo auklėtinius gerai pažino auklėtoja, pasirodė gana nelengva, tačiau, nuoširdžiai padedant auklėtiniams, su ja klasės vadovei pavyko susidoroti.
Užduočių teko kiekvienam – ir balionus bent du vienu metu išpūsti, ir užrištomis akimis pagal pasakojimą piešti, bandyti gražiais epitetais prisijaukinti egzaminus.
Geros nuotaikos ir jaukumo tą vakarą mokykloje tikrai nestigo. Ją sukūrė vienuoliktokai, padedami savo auklėtojos Auksės Jankevičienės.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ