Kaip prisimename, Lietuvos žmonėms jau ne kartą teko išgyventi ne tik žiaurias okupacijas, bet ir įvairias ekonomines krizes. Išgyvenome.
Dabar vėl teks susiveržti diržus, nors apie tai garsiai kalbantys valdžios žmonės jau spėjo surasti amortizacijos mechanizmą – žmonių sąskaita ėmė ir pasididino sau lėšas, kas mėnesį įplauksiančias jiems į kišenes.
Paprasti žmonės turi sukti galvas, kaip išgyventi atėjus sunkmečiui. Verslininkai galvoja, kaip išlaikyti verslą ir neatleisti darbuotojų, su kuriais ne vienerius metus dirbo ranka rankon, o samdytieji svajoja, kad darbdavys ras išeitį iš susidariusios padėties.
Praėjusiame numeryje pasakojome apie tai, kad net ir Savivaldybė gyvena ne pačius geriausius laikus, o kaip sekasi verslininkams, plėtojantiems savo verslą rajone.
Statybos ir pervežimų verslas yra lyg ir indikatorius, parodantis, kokia yra ekonominė valstybės sveikata, todėl šiandien pakalbinome statybinės įmonės savininką Povilą Gurklį ir pervežimais užsiimančios UAB „Gilota“ vadovą Gintautą Mockų.
Įgrisusius „snukelius“ reikėtų dūmais išvaikyti
P. Gurklys pasakojo, kad Kupiškyje, kaip ir visos Lietuvos statybų rinkoje, yra liūdna situacija. Mažėja užsakymų, nauji žmonės į darbą jau nebepriimami.
Pašnekovas sakė dar negirdėjęs, kad Kupiškyje kuri nors statybų firma bankrutavo, bet Lietuvoje tokių yra jau per šimtą. Aiškėja tendencija, kad statybos sustos.
Pasak P. Gurklio, dar neseniai būdavo darbo privačiame sektoriuje, bet dabar žmonės, matyt, išgąsdinti kalbų apie krizę, labiau yra linkę taupyti nei investuoti į statybas.
P. Gurklys sakė, kad nuo seno yra žinoma, kad statybos yra ekonomikos veidrodis. Jei jos vyksta, vadinasi ekonomika klesti, jei ne – ekonomika sustojo. Objektai ir subjektai statomi tada, kai turima atliekamų pinigų. Jei žmonės priversti taupyti, tai nieko ir nestatys.
Įmonės vadovas pasakojo, kad jo įmonė kol kas dar veikia, bet dirba iš inercijos. Baiginėja tuos darbus, kurie buvo pradėti. Dar neseniai buvo laikai, kai statybinės firmos turėjo daug darbų keliems ateinantiems mėnesiams. Dabar to nebėra.
Pinigai, kurie galėtų suktis statybų rinkoje, galėtų būti tik tie, kurie ateina iš įvairių Europos fondų, valstybės investicijų programų, bet tuo atveju privaloma skelbti viešuosius konkursus. Taip jau yra, kad tuose konkursuose dalyvauja po dvidešimt ar net dar daugiau įmonių. Pastebėta, kad konkurentai ne tik kainas mažina, bet tiesiog dempinguoja. Tokioje situacijoje normaliai dirbančiai bendrovei laimėti praktiškai nėra jokių galimybių. Juk žaidžiant pagal tokias taisykles, įmonė arba bankrutuos, arba paprasčiausiai neįvykdys įsipareigojimų.
P. Gurklys mano, kad tuose konkursuose pasireiškia kai kurių įmonių esamos padėties nesupratimas. Jei matai, kad firma stoja, geriau ieškoti būdų, kaip persiorientuoti į kažkokią kitą veiklą, o ne aklai keliauti į dugną ir kartu nutempti įmonės darbuotojus, su kuriais gali nebebūti kuo atsiskaityti. Žinoma, taip gali nebelikti pinigų nei „Sodrai“, nei mokesčių inspekcijai.
Įmonės savininko nuomone, krizė pasaulio šalis palies ne vienodai. Maža Lietuva gal pasekmes jaus mažiau. Lietuvoje ji tęsis tol, kol neišgaruos žmonių išgąstis. Juk lietuviui užtenka išgirsti, kad yra krizė, ir ji jau randa vietą jo sąmonėje. Tada žmogus pradeda pats organizuoti tą krizę.
Kita vertus, benzinas jau nebekainuoja nė trijų litų, o kainos „Maximoje“ pakilo vos ne dvigubai. Va, čia tai krizė, bet jau ne ekonominė…
Paklaustas, kaip vertina faktą, kad krizės akivaizdoje valdžia žmones ragina taupyti, o pati jų sąskaita pasikelia atlyginimus, P. Gurklys atsakė nedviprasmiškai – visiškas absurdas. Tai negali būti pateisinama nei politiniu, nei ekonominiu požiūriu.
Toks žingsnis yra paprasčiausias pasityčiojimas iš rinkėjų. Pašnekovo nuomone, JIE sukūrė tokį mechanizmą, kad rinkėjų ateityje paprasčiausiai nebereikės. P. Gurklys drąsiai pareiškė, kad tol, kol tų pačių „snukelių“ su dūmais niekas neišvarys, tol viskas taip ir bus.
Didysis sunkmetis dar prieš akis
G. Mockus pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė krizę pajuto rudenį. Vežėjams blogiausia buvo tai, kad prieš tą krizę teko išgyventi kuro krizę. Žvėriškai pakilus kuro kainoms, paslaugų įkainiai beviltiškai atsiliko. Transporto sferoje taip jau yra, kad pakilus kuro kainoms, paslaugų įkainiai kyla tik maždaug po pusės metų. Tokie yra rinkos dėsniai.
Dėl to vežėjai maždaug pusmetį paslaugas tiekė žemiau savikainos, bet tada buvo užsakymų. Susilpnėję finansiškai jie pasitiko rudenį ir tikėjosi, kad, kaip visada, tuo metu rinka atgis, bet užėjo nauja neganda.
G. Mockus sakė, kad paprastai vežėjai pirmieji krizę pajaučia, bet pirmieji iš jos ir išeina. Taip yra todėl, kad tuoj pajunta, jei tik kuris nors sektorius atsigauna.
Dabar yra tokia tendencija, kad kiekvieną savaitę krovinių vis mažėja, paslaugų kainos krinta. Net ir tada, kai atsiranda galimybė „pasigauti kokį krovinį“, iki jo tuščias vilkikas turi važiuoti kokius du ar tris šimtus kilometrų. Pasak G. Mockaus, dabar tenka lakstyti po Europą kaip pamišusiems, kad pavyktų gauti kokį nors krovinį. Visa tai ir susiveda į finansinius rezultatus.
„Gilotos“ vadovas prognozuoja, kad pats sunkmetis dar neatėjo. Po Naujųjų metų bus dar blogiau. Europoje paprastai nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio niekas normaliai nedirba. Tokia pat situacija ir Rusijoje, kurioje iki sausio 10 dienos yra oficialios šventės. Kol rusai prasijudina, ateina ir 15 diena. G. Mockus sakė, kad net baisu pagalvoti, kaip tada reikės dirbti.
Sudėtinga yra ir finansų rinkoje. Rusijoje stringa mokėjimai. Pasak G. Mockaus, daug vakarietiško kapitalo iš šios šalies pasitraukė dėl politinių motyvų. Dabar Rusija pasiskelbė, kad valstybė parems 100 bankų, o jų yra dešimt kartų daugiau. Tie 100 bankų, kurie užsigarantavo valstybinę dotaciją, šaukia, kad reikia pas juos nešti pinigus. Indėlininkai ima pinigus iš tūkstančio bankų ir neša jiems. Taip didžiulė dalis bankų atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Be to, Rusijos žmonės bijo eilinio rublio nuvertinimo ir masiškai perka dolerius. Todėl ima trūkti ir jų. Dėl tų ir kitų priežasčių Rusijos įmonės jau nebegali atsiskaitinėti su verslo partneriais kitose šalyse. „Gilota“, dirbanti su Rusija, irgi laiku nebegauna pavedimų.
Paklaustas, kokią prognozuoja krizės trukmę, G. Mockus sakė, kad padariniai bus jaučiami bent jau metus. Be to, pasak G. Mockaus, dugno dar nepasiekėme. Pats blogumas bus pavasarį. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad krizė atsilieps ne tik įmonėms, bet ir visiems žmonėms. Dabar parduotuvėse dar gali pamatyti žmones, besisukiojančius prie skalbimo mašinų ar televizorių. Pavasarį tokių prekių skyriai pirkėjų jau nebematys, nes gyventojų lėšas suvalgys smarkiai padidėję mokesčiai už komunalines paslaugas. Nepirkimas skaudžiai atsilieps ne tik pardavėjams, bet ir vežėjams, kurie nebeturės, ką vežti.
Dabar „Gilota“ turi apie keturiasdešimt vilkikų, bet mažėjant užsakymams, po truputį išpardavinėja seną autoparką. Įmonė kol kas žmonių dar neatleidinėja, yra tik natūrali darbuotojų kaita. Atsisakyta tik kelių šaltkalvių etatų, nes naujėja įmonės technika ir mažėja remonto poreikis. G. Mockus sakė, kad ateityje norint išgyventi, gali tekti visiems įmonės darbuotojams mažinti atlyginimus, kurie ir dabar nėra labai dideli. Privačiame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimas ir iki šiol buvo mažesnis negu biudžetininkų, tačiau Seimas krizės išvakarėse nutarė ir pasikėlė sau atlyginimus. Verslas taip elgtis neturi galimybių.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS