Kiekvienas norime, kad mūsų artimųjų kapai būtų prižiūrėti ir tvarkingi. Deja, vieni artimųjų kapavietes prižiūri patys, o kiti tikisi, kad jomis pasirūpins valdiškos įstaigos. Priežasčių, kodėl artimųjų kapus turi prižiūrėti kiti, daug ir įvairių. Vienų artimieji gyvena toli, kiti dėl senyvo amžiaus to padaryti nebegali, o treti netyčia „pamiršta“.
Gana paini istorija nutiko per Vėlines atvykusiam aplankyti savo artimųjų kapų panevėžiečiui Juliui Šiliniui.
Nepaprastų kapinių nepaprasta istorija
1933 metais Kupiškio laisvamaniai savo lėšomis įsteigė kapines. Teismo notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Kupiškio gyventojas P. Matulionis pardavė Kaziui Jėčiui, Petrui Šinkūnui ir Petrui Gūrai 3200 kvadratinių metrų žemės. Šiame žemės plote laisvamaniai ir įkūrė savo kapines. Patys kapinių plotą aptvėrė, organizavo talkas joms sutvarkyti.
Deja, vėliau šios kapinės priglaudė ir sušaudytus žydus, ir karo metais žuvusius sovietinius karius. Pasak paminklosaugininko Vinco Dičkaus, šiose kapinėse amžino poilsio atgulė įvairių tautybių žmonės. Nemažai jų palaidota bendruose kapuose, todėl yra žinomos ne visų palaidotųjų pavardės ar tikslios kapaviečių vietos.
Vietoj kapavietės – pievelė
Panevėžyje gyvenančio Juliaus Šilinio seneliai ir dėdė 1948 metais rugpjūčio mėnesį buvo nužudyti. Juos amžinajam poilsiui priglaudė Kupiškyje esančios laisvamanių kapinės.
„Šiais metais per Vėlines, man atvykus aplankyti artimųjų kapų į taip vadinamas Kupiškio laisvamanių kapines, neberadau savo šeimos kapavietės. Jos buvo išniekintos – ta vieta išlyginta ir užsėta žole, – rašo J. Šilinis skunde, kuris adresuotas Kupiškio rajono savivaldybės merui Jonui Jaručiui. – Kas jums leido išniekinti kapavietę, taip parodant nepagarbą palaidotiesiems? Tai yra vandalizmas“.
Skunde J. Šilinis teigia, kad reikalaus jam atlyginti ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą.
Telefonu „Kupiškėnų mintims“ pašnekovas teigė, kad, kaip toliau elgtis, tarsis su savo advokatu, nes ketina kreiptis į teismą. „Nežinau, ar toje kapavietėje dar yra daugiau kas palaidota, plačiau nesidomėjau. Yra nuotraukų, kuriose užfiksuotos mano artimųjų laidotuvės. Ten dalyvavo ir mano mama, – pasakojo J. Šilinis. – Paskutinį kartą šiose kapinėse buvau gal prieš dvejus metus„.
Prie kapavietės nebuvo išlikę palaidotų žmonių pavardžių, bet ten buvo antkapiai. Beje, duomenis, kas ten palaidota, turėtų turėti rajono civilinės metrikacijos skyrius“.
Skiriasi požiūriai
„Su skundu susipažinau, kalbėjau ir su ponu J. Šiliniu. Ten niekas nieko nekasė, todėl nesutinku, kad suniokojome ar išniekinome kapavietę. Paprasčiausiai buvo sulyginta vieta ir pasėta pievelė. Taip įvyko todėl, kad kapavietė buvo neprižiūrėta, todėl, remiantis kapinių tvarkymo taisyklėmis, jos priežiūra pradėjo rūpintis mūsų institucijos, – sakė meras. – Skundo autoriui bus išsiųstas atsakymas, o jeigu jis nori įamžinti savo artimųjų prisiminimą, – niekas jam to daryti nedraus“.
Pasak rajono paminklosaugininko Vinco Dičkaus, nuo 1948 metų ši kapavietė nebuvo prižiūrima, nebuvo ir jokio užrašo, kas ten palaidota, o antkapio borteliai buvo sutrupėję.
„Remiantis įstatymais, jeigu kapas penkerius metus neprižiūrimas, jis gali būti užlaidojamas. Šiuo atveju taip pasielgta nebuvo. Pasirūpinta, kad ant kapo neaugtų piktžolės, todėl 2006 metais buvo užsėta pievelė. Taip padaryta ne vien su šiuo neprižiūrimu kapu, bet ir su kitais. Kapavietės, kur buvo išlikę užrašai, sutvarkytos ir perkeltos, – komentavo situaciją paminklosaugininkas. – Jokio palaikų išniekinimo čia nėra, nes kartais gėlės sodinamos giliau, nei kaip dabar buvo sulyginama žemė. Pievelė buvo šienaujama, o padėti gėlės žiedą ar uždegti žvakelę – niekas nedraudžia“.
Anot V. Dičkaus, kalbant su J. Šiliniu, jam buvo parodytos nuotraukos ir paprašyta parodyti, kur yra jo minima šeimos kapavietė. „Žmogus parodė ne tą vietą, kur teigia, kad yra palaidoti jo artimieji – jis ir pats painiojasi. J. Šilinis mus kaltina vandalizmu, o dabar pats savavališkai sukasė tris kapus nesilaikydamas jokių tvarkymo taisyklių“, – sakė paminklosaugininkas.
Nusileisti nežada
Telefonu kalbintas J. Šilinis sakė, kad šio reikalo taip nepaliksiąs. „Savivaldybė gauna pinigus kapinių priežiūrai, tai tegul ir rūpinasi“, – kalbėjo susijaudinęs pašnekovas.
Anot J. Šilinio, jam nepriimtina, kad kapavietės yra užsėtos pievele. Turi būti atskiri kapai, ir visai neblogai būtų, jeigu ten žydėtų gėlės.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ