Artimo žmogaus netekties valandą labai svarbu, kad šalia būtų tie žmonės, kurie suprastų, suteiktų nesavanaudišką pagalbą ar paslaugas.
Supratimo, sąžiningumo tikėjosi sulaukti ir jau Anapilin išėjusio Antano artimieji. Deja, po laidotuvių atidžiau paskaičiavę gedulingų pietų išlaidas, pasijuto apgauti.
Norėjo sočiai pavaišinti
„Po sunkios ligos mirė tėvelis. Visus laidojimo rūpesčius patikėjome R. Dyros laidojimo namams. Jie tikrai puikiai mus suprato, neturime jokių priekaištų, tačiau gedulingi pietūs „Merkurijaus“ kavinėje dar ilgai neišdils iš atminties“, – pasakojo velionio dukra.
Pasak moters, artimieji norėjo, kad mirusysis būtų gražiai palydėtas į paskutinę kelionę, todėl laidotuvių išlaidų labai neskaičiavo. Atvykę į laidojimo namų rekomenduotą kavinę, užsakė gedulingus pietus 80 žmonių. Buvo sutarta kaina vienam žmogui – 35 litai. „Kalbėdami su kavinės savininke Nijole Nagliene, teiravomės, ar už tokią kainą užteks žmonėms sočiai pavalgyti – sakėme pinigai nesvarbu, svarbu, kad būtų visko sočiai ir daug. Deja, po laidotuvių atvykę į kavinę gedulingų pietų, pamatėme kitokį vaizdą – ant stalų buvo nedaug maisto, o valgydami svečiai garsiai diskutavo, ar nepasidarys bloga nuo kepeninio, – pasakojo artimieji. – Pamatę tokį vaizdą ant stalų, prašėme kavinės darbuotojų atnešti dar papildomai maisto ir vis kartojome, svarbu ne kaina, o kad žmonės būtų pavaišinti. Taip ir buvo – už maitinimo paslaugą sumokėjome 3 440 litų. Grįžę į namus ir pradėję skaičiuoti, supratome, kad už tokius pietus kaina per didelė, todėl kitą dieną kreipėmės į kavinės savininkę, kad paaiškintų, kodėl tokia didelė suma. Deja, vietoj kasos čekio ar normalios sąskaitos gavome ant lapelio surašytas kainas, kurios jokio aiškumo nesuteikė, nes nebuvo nurodyta nei produktų kiekių, nei svorio“.
Artimųjų paskaičiavimais, gedulingi pietūs vienam žmogui kainavo 43 litus, o papildomai atneštos 8 lėkštės mėsos patiekalų, 6 lėkštės silkės ir 5 lėkštės salotų – 640 litų. „Sunku suvokti, kiek ant stalo turėjo būti vien silkės, jeigu už ją sumokėjome 324 litus, baltos mišrainės už 2 29,5 Lt, krabų ir pekino salotų už 346 Lt, – stebėjosi velionio dukra. – Negaila tų pinigų, jeigu tikrai stalai būtų linkę nuo patiekalų gausos, bet taip nebuvo. Tiesa, vėliau kavinės savininkė dar buvo sutikusi nuleisti 226 litus (už gaivą ir kavą), tačiau tai tik ir liko pokalbiu“.
Užteko visko
Pasak „Merkurijaus“ kavinės savininkės N. Naglienės, toks atvejis per šešerius kavinės gyvavimo metus antras. „Juk patys sakė, kad pinigai nesvarbu. Gal žmonės buvo labai išalkę, kad neužteko maisto? – svarstė N. Naglienė. – Patys pageidavo kalakutienos kepsnio, kuris kainavo 17 litų, todėl taip ir išėjo. Pas mus dabar dirba nauja virėja, todėl pasikeitė ir pats patiekalų garnyravimas. Stalas tikrai buvo netuščias, gražiai padengtas. Gal norėjo išeiti su pilnais krepšiais namo ir po pietų? Visi ėjo ir dėkojo, kad viskas puiku ir skanu. Galėjo pretenzijas reikšti iš karto, o ne po keleto dienų“.
Pasiteiravus, kodėl nebuvo žmonėms duotas čekis ar išrašyta sąskaita, N. Naglienė sakė, kad jie čekį gali „įmušti“ ir po valandos – čia jų reikalas, o sąskaitų ar sutarčių jie nerašo ir nesudaro.
„Gal žmonės nesupranta, kad čia kavinės kaina – jiems ir taip leidome ant stalo dėti savo gėrimus. Jų pageidavimas atnešti ant stalo dar papildomai maisto sukėlė sumaištį – gerai, kad turėjome daugiau atsargų, nes po šių gedulingų pietų buvo dar vienas užsakymas pobūviui. Kai viską suskaičiavome, kaina vienam žmogui išaugo iki 45 litų, tačiau, pamačiusi jų dideles akis, nuleidau iki 43 litų“, – sakė kavinės savininkė.
Mokesčių inspekcijos komentaras
Pasak Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Vido Osipovo, LR vyriausybės nutarimas „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo„ numato, kad kiekvienam, su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus. Taigi šiuo atveju kavinėje „Merkurijus“ kasos aparato kvitas privalėjo būti išduotas.
Kasos aparato kvite aiškiai ir įskaitomai turi būti nurodyta: kvito antraštė (ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas); kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; prekės (paslaugos) kaina; prekių (paslaugų) kiekis; visa mokėtina suma; pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; iš asmens gauta suma; grąža; fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.
V. Osipovas patvirtino, kad praėjusią savaitę Panevėžio AVMI Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnai atliko operatyvų patikrinimą pagal šį faktą (kasos aparato kvito neišdavimas) kavinėje „Merkurijus“.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ