Artėjant Seimo rinkimams ketvirtadienį Kupiškio viešosios bibliotekos salėje buvo surengtas politinių debatų „Rinkis rimtai“ pirmasis turas. Juos organizavo Piliečių santalka ir laikraštis „Kupiškėnų mintys“. Debatus vedė politikos apžvalgininkas, Piliečių santalkos tarybos narys Liutauras Ulevičius ir žurnalistas Gintaras Jurgėlas.
Kupiškyje politiniai debatai jau nebėra naujovė. Panašia forma politikams pasireikšti buvo suteikta galimybė ir per praėjusius savivaldos rinkimus.
Rinkimai – ne grožio konkursas
Susirinkusiesiems diskusijos vedėjas L. Ulevičius priminė, kad Seimas – ne vieta krėsti pokštus. Tad labai svarbu, kad į jį politikus rinktume ne pagal grožį, o pagal jų kompetenciją, susipažinę, ką konkrečiai jie ketina įgyvendinti būdami valdžioje, išklausę jų argumentų, kaip spręsti aktualius mums visiems klausimus. Debatuose neagituojama nė už vieną politinę partiją, bet norima parodyti visą jų spektrą.
Seimas pagal reitingus – viena iš nepopuliariausių institucijų. Tačiau kaskart jo rinkimuose dalyvauja daug žmonių. Ko jie siekia?
Atsakyti į šį ir kitus klausimus šiuose debatuose buvo pasiryžę septyni politikai, siekiantys naujojo Seimo nario mandato. Tai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai Violeta Raugalienė ir Tautvilas Giedrys, Aurimas Frankas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Rimantas Adomauskas (Naujoji sąjunga), Ričardas Sargūnas ir Rimantas Bašys (abu Darbo partijos atstovai) bei Vaitiekus Gaidukevičius, atstovaujantis socialdemokratams.
Debatams buvo parinktos keturios temos: energetika, socialiniai reikalai, švietimas ir žemės ūkio klausimai. Politikai turėjo pasirinkti dvi temas, kuriomis kalbės. Tačiau prieš jas gvildenant kandidatams reikėjo atsakyti į klausimą, kodėl jie nutarė eiti į Seimą.
Žodžių nepristigo
V. Raugalienė akcentavo, kad dalyvaudama pedagogų profsąjungos veikloje išmoko ginti žmonių interesus ir jiems atstovauti. Anot jos, Seimui reikia jaunesnių žmonių. Jos bendražygis T. Giedrys teigė, jog sugebėtų atstovauti sprendžiant aukštojo mokslo problemas, nes keturiasdešimt metų dirbo Kauno technologijos universitete. Jam rūpi, kad švietimo sąlygos kaimo ir miesto vaikams būtų vienodesnės. A. Frankui, ragavusiam ir mokytojo, ir valdininko, ir profsąjunginės veiklos aktualiausia šiuo metu atrodo socialinio teisingumo stoka valstybėje, disproporcija tarp pajamų lygio ir jų paskirstymo. Reikia reformų, kad valstybėje būtų daugiau tvarkos. R. Adomausko netenkina chaosas Seime, politikų bėgiojimas iš partijos į partiją, įstatymų spragos. Apie politinį turizmą ir jo pažabojimo galimybes užsiminė ir R. Sargūnas. Anot jo, turi būti Seimo narių rotacija. R. Bašys, kuris šįkart bando į Seimą patekti antrai kadencijai, tvirtino, jog įgavo naujos patirties ir toliau gali šioje institucijoje dirbti. V. Gaidukevičius pristatė socialdemokratų kandidatą A. Kregždę, kuris pats tą vakarą negalėjo atvykti į debatus. Pasak V. Gaidukevičiaus, šis žmogus kompetentingas, turi valstybininko patirties. Tikimasi, kad jis tęs jų partijos pradėtus darbus.
Šiluma – kaulus laužo
Energetikos klausimais kalbėjo T. Giedrys, R. Sargūnas ir V. Gaidukevičius. Pasak T. Giedrio, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir jos veiklos pratęsimo klausimai – svarbūs. Tačiau čia reikėtų dėti tašką ir galvoti, kaip iš esmės pertvarkyti mūsų energetiką. Jo nuomone, būtini elektros tiekimo tiltai iš Lenkijos ir Skandinavijos. Jis nematąs didelių alternatyvios energijos šaltinių perspektyvos, nes jų pajėgumų pramonei neužteks. Be to, dar yra resursų ir pataupyti elektros energiją. R. Sargūnas mano, kad referendumas dėl atominės elektrinės uždarymo būtų tik patariamasis balsas Seimui ir Vyriausybei. Jis pasisakąs už atominės elektrinės darbo pratęsimą. „Reikia derėtis su ES, sumokėti jai baudą ir neuždaryti. Sumokėję sankciją, per 10 m. ne tik atgautume prarastus milijardus, bet ir pelno pasidarytume“, – buvo įsitikinęs politikas.
V. Gaidukevičiaus nuomone, reikėtų pereiti prie alternatyvių kuro rūšių, iš esmės imtis senų namų renovavimo, o sprendžiant aktualias šalies energetikos problemas, užmiršti partinę priklausomybę. Kitaip seimūnai tarpusavyje nesusišnekės. Šiam politikui replikavo R. Bašys: „Ką padarėt? Esat juk valdžioje“. V. Gaidukevičius atšovė: „Kaip jūs padėjot, taip mes ir padarėm“.
A. Frankui paklausus, kaip debatų dalyviai įsivaizduoja energetinį saugumą, kai Rusija Baltijos dugnu nuties dujotiekį, R. Sargūnas priminė, jog kažkada buvo atsisakyta į Europą per Lietuvą tiesti dujotiekį ir tranzito mokestį dujomis atsiimti. T. Giedrys pridūrė, jog tas grėsmes gali sušvelninti minėtos elektros jungtys, alternatyvūs energijos šaltiniai.
Klausytojų auditorija replikavo: „LEO LT liks be verslo per tas alternatyvas“, „Kaip monopolininkus sutvarkysit?“, „Kodėl atiduodama energetika į privačias valdas?“
„Labai jau neįdomūs kandidatai. Tai jums prigalvojo referendumų, kad tik žmonės ateitų balsuoti“, – neišlaikė vieno debatų klausytojo nervai kalbų apie energetiką. Išsakęs savo nuomonę, vyriškis išskubėjo iš salės.
Pensijos – amžina tema
Socialinės problemos nagrinėtos per pensijų prizmę. Politikai klausti, ar jas reikia didinti, ar ne. Iš kur tam imti pinigėlių? Šia tema turėjo pasisakyti V. Raugalienė, A. Frankas ir R. Adomauskas.
Visi trys politikai pasisakė, kad pensijas reikia didinti, bet ne prieš kiekvienus rinkimus, kaip jau tapo įprasta. A. Franko nuomone, tai turėtų būti daroma planingai. Būtinos radikalios pensijų reformos. Dabartinis jų padidinimas atsilieka nuo pragyvenimo brangimo mastų. V. Raugalienė siūlė rezervų pensijoms didinti ieškoti mažinant valdymo išlaidas. R. Adomausko nuomone, reikia peržiūrėti pensijų skaičiavimą. Neteisinga, kai beveik nedirbęs žmogus gauna tokią pačią pensiją, kaip ir visą gyvenimą prakaitą liejęs. Išgirdęs tokius samprotavimus dabartinis seimūnas R. Bašys skubėjo nepatyrusiems politikams aiškinti, jog jie kalba netiesą. Esą niekas tų pensijų specialiai prieš rinkimus nedidina ir kaip pavyzdį pateikė savo tėvo pensijos pokyčius per dvylika metų. Reikia kelti ekonomiką, sudaryti sąlygas žmonėms kurti verslą – taip pasipildys SODROS biudžetas ir kils pensijos. T. Giedrys sutiko su oponento R. Bašio nuomone, jog pensijas dirbantieji uždirba, o ne partijos jas duoda. A. Frankas norėjo išgirsti atsakymą, ar pagerės ekonomika, nustojus algas vokeliuose mokėti. R. Bašiui prabilus, kad tie vokeliai populiarūs smulkiose įmonėse, iš salės pasigirdo replika: „Seime visų pirma panaikinkit vokelius, pavyzdžiui, už tušinukus“.
R. Sargūnui pasakius, kad jų partija siūlo minimalią algą kelti iki 2 tūkst. litų ir taip kovoti su atlyginimais vokeliuose, V. Raugalienė klausė, kaip tokiu atveju kiltų kitų sričių darbuotojų algos. Anot R. Sargūno, šiuo metu šešėlinėje ekonomikoje sukasi 10 milijardų litų. Ištraukus iš jos nors dalį pinigų būtų iš ko gerinti gyvenimo lygį. Jo partijos kolega R. Bašys pridūrė, jog turi vykti mokesčių reforma, kilti neapmokestinamas minimumas, mažėti pajamų mokestis iki 20 proc. A. Frankas debatų dalyvius vėl sugrąžino prie pensijų temos, pasakydamas, kad neturėtume užmiršti to, kad pensijos žmogus gauna tiek, kiek užsidirba. R. Sargūnas retoriškai klausė, kas mūsų kartai uždirbs pensiją. V. Raugalienė pripažino, jog bus sunku. Žmonės turi rūpintis būsima pensija, patys kaupti ją savo jėgomis, pensijų fonduose. R. Sargūno nuomone, pensijų fondai valdo šiuolaikinę ekonomiką. Tačiau mūsų žmonės jais netiki. Valstybės mastu tai neįsuktas reikalas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ