Kraštietės Klementinos Vosylytės darbais ir nuopelnais lietuvių kalbos istorijai ir praktikai, jos saitų šiltumu su gimtine, apskritai mokslininkės asmenybe pasigrožėti renginyje Vilniuje praėjusio penktadienio popietę dalyvavo ir atstovų iš Kupiškio. Ją, 70-ojo gimtadienio ir dar kita labai reikšminga proga – už gimtajai tarmei sukurtą jokios jėgos nesunaikinamą paminklą, – sveikino ir Savivaldybės padėką, gėlių puokštę bei vertingą leidinį įteikė Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Aidas Mikėnas, Viešosios bibliotekos direktorė Daiva Bubulienė, jos pavaduotoja Lina Matiukaitė.
Lietuvių kalbos instituto posėdžių salėje vykusiose iškilmėse šią legendinio darbštumo mokslininkę, labai gerbiamą ne tik tarp savosios, bet ir jaunosios kartos šios srities mokslininkų, ir jubiliejinės sukakties, ir jos parengto “Kupiškėnų žodyno„ pirmo tomo išleidimo progomis sveikino visas šimtas žmonių.
Tai buvo Lietuvių kalbos instituto, kuriame ji dirbo 1960-1992 metais, kolegos, būreliai studijų Vilniaus universitete bendramokslių, Vilniaus kupiškėnų sambūrio, ne vienos aukštosios mokyklos atstovai. Tarp prisistatančiųjų jos gerbėjų dar atskirai tardavo žodį ir tarp jų buvę kupiškėnai. Tad ir iš kitų jos bičiulių lūpų ne kartą išsprūdo nusistebėjimas – kaip jūs ir susižinote vieni apie kitus.
Šios mokslininkės iš Kupiškio krašto jubiliejinių amžiaus sukakčių gražaus pagerbimo būta ir anksčiau. Netrūko ir kitų progų pasidžiaugti šios atstovės iš mokslo srities, kurios simbolis – kantrybės medis – vaisiais.
1996 metais K. Vosylytei kartu su kitais “Lietuvių kalbos žodyno„ autoriais paskirta Lietuvos mokslo premija ir įteiktas diplomas, 1998 metais už darbą prie “Lietuvių kalbos žodyno„ ir kupiškėnų tarmės duomenų rinkimą ji apdovanota Karaliaus Mindaugo atminimo medaliu.
Matot, jau prieš dešimt metų atkreiptas dėmesys, kad garbiosios kupiškietės žodynininkės mokslinėje veikloje yra išskirtinis takas – gimtosios tarmės gyvasties pažinimo ir jos išsaugojimo ateities kartoms.
O šiemet – jau visas mėnuo džiaugiamės tuo stebuklu – “Kupiškėnų žodyno„ pirmas tomas jau išleistas. Šią knygą kai kam pavyko įsigyti sostinėje neseniai nulalėjusioje knygų mugėje.
Mokslininkės jubiliejaus iškilmėse toji knyga kaip brangakmenis stūksojo ant stalo, prie kurio sėdėjo mieloji mūsų kraštietė, renginį vedusi Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. doc. Jolanta Zabarskaitė, beje, svėdasiškė, ir Kupiškio rajono mero pavaduotojas A. Mikėnas.
Viskas buvo šaunu, tačiau atskubėjusiems mokslininkės pasveikinti jos kraštiečiams vienu metu akis teko nudelbti. Na, tada, kai ponia Klementina dėkojo šio jos mokslinio veikalo rengimo ir pirmo tomo leidybos rėmėjams. Tarp jų buvo net mokslininkės giminaičių, aukojusių savo santaupų, tačiau nė lituku prie to reikalo neprisidėta jos gimtojo rajono Savivaldybės.
Tiek to dėl to išgyvento nesmagumo. Juolab kad yra laiko pasitaisyti. Prie “Kupiškėnų žodyno„ pirmo tomo knygos medaus spalvos viršeliu turės priglusti dar trys irgi kelių šimtų puslapių sesės.
Per jai skirtas iškilmes Bakšėnų kaime pasaulį išvydusi ir nemažoje broliavoje užaugusi mokslininkė buvo ori – jos užsibrėžtas ir kupiškėnų tarmės vietovių žmonėms pažadėtas darbas baigtas. Kada ir tie dar trys tomai bus išspausdinti, priklausys nuo to, ar bus lėšų. Pasigirdo ir jau mūsų visuomenei įprastas dalykas – paskelbti “Kupiškėnų žodyno„ leidybos rėmimo sąskaitą. O kad paramos būdų yra įvairiausių, per svečių priėmimą ironizuota “specialiu jubiliatės sukakčiai išleisto banknoto„ aukcionu.
“Kupiškėnų žodyno„ pirmas tomas (A-H) išleistas 500 egzempliorių tiražu. Šią knygą ir jau įsivaizduojamą visą keturtomį galima vadinti ir brangakmeniu, ir amžinuoju paminklu protėvių šnektai. Mokslininkė K. Vosylytė ir šį kartą pabrėžė, kokie išmintingas buvo Žodyno skyriaus, kuriame jai, pasirinkus kalbininkės mokslininkės kelią, teko tris dešimtmečius dirbti, tuometinio vadovo Kazio Ulvydo pasakymas: straipsnius, kuriems dabar kartais gaištame laiką, po keliasdešimties metų reikės išmesti, o parengti žodynai bus reikalingi šimtmečius.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ