Praėjusį ketvirtadienį Kupiškio r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) būstinėje apsilankė šalies VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas bei apskrities VMVT viršininkas Valdemaras Kontautas. Į susitikimą su jais Kupiškio r. filialo viršininkas Julius Skrandauskas pakvietė keturiolikos privačių veterinarijos įmonių atstovus, veterinarijos vaistinių darbuotojus, stambesnius rajono ūkininkus, pagrindinių pieno supirkimo įmonių atstovus bei savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus.
Veterinarų duona
Pasak J. Skrandausko, šiandien veterinarijos gydytojams bei ūkininkams ypač reikia susitikti tokiuose pasitarimuose, nes žemės ūkio gerovė priklauso nuo realizuojamos produkcijos kokybės.
Kupiškio r. VMVT viršininkas informavo, kad rajone veikia 16 privačių veterinarijos įmonių, trys įmonės neseniai susijungė į UAB “Stalgvita„ ir sėkmingai kuriasi buvusios skerdyklos patalpose. Mūsų krašte yra nemažai tiek vyresnio amžiaus, tiek pradedančiųjų specialistų. Pasak J. Skrandausko, vienas veterinarijos gydytojas aptarnauja 600 melžiamų karvių. Šiuo metu rajone priskaičiuojama per 16 tūkst. galvijų, iš kurių pusė – melžiamos karvės. Auginama apie 16 tūkst. kiaulių. Stambiausias jų augintojas – gyvulininkystės įmonė “Akmenlita„, prižiūrinti iki 12 tūkst. kiaulių. Prie šio skaičiaus galima pridėti 1200 avių, 800 arklių bei pusantro šimto ožkų ir, anot J. Skrandausko, sužinosime, kokia yra veterinarijos gydytojų duona.
Mažiau ligų
Kalbėdamas apie užkrečiamas ligas, viršininkas tvirtino, kad situacija gerėja. Tuberkulioze galvijai paskutinį kartą sirgo prieš 40 metų, snukio ir nagų liga užregistruota 1982, o juodligės atvejis – 1984 m. Rajone tik viena karvė serga leukoze. Kiaulių trichineliozė vis dar pasitaiko, nors ūkininkai, savo ūkiuose pastebėję žiurkių, skuba gyvulius tirti, ar graužikai jiems neperdavė viruso.
Prieš porą metų užregistruoti net 22 gyvulių pasiutligės atvejai, 2003 jų sumažėjo iki 13, o šiemet nustatyti 5 šios ligos platintojai: 3 lapės, 1 mangutas ir 1 kiaunė. Galima pasidžiaugti, kad naminių gyvulių susirgimų neužregistruota. Pasiutligės židinio zonose apie pusantro tūkstančio galvijų taikytos profilaktinės priemonės.
Įsteigtas kooperatyvas
J. Skrandauskas paminėjo, kad pasitarime dalyvauja ir AB “Rokiškio sūris„, AB “Panevėžio pienas„ bei UAB “Gimtinės pienas„ atstovai. Pirmoji įmonė rajone turi 47 stacionarius pieno supirkimo centrus, panevėžiečiai šeimininkauja 15-oje, o “Gimtinė„ turi vos pora mažiau. Savaime suprantama, kad pieno produkcijos kokybė priklauso nuo supirkėjų ir gamintojų bendradarbiavimo.
Pasitarimo išvakarėse Salamiestyje pradėjo veikti kooperatyvas “Pieno puta„, kurį sudaro 7 nariai (5 iš jų steigėjai). Norinčiųjų čia pristatyti pieną, regis, daugėja, tik ne vieną atbaido stojamasis mokestis – 15 Lt nuo vienos karvės.
Svečiams Kupiškio r. VMVT viršininkas išvardijo penkis rajono sertifikuotus pieno ūkius: Jono Ragausko, Danutės Adomonienės, Genutės Žilinskienės, Žiaugrės ir Jolantos Šlapelienės. Į kokybiškus pieno ūkius galėtų pretenduoti dar apie 15 ūkininkų, kurių fermų įranga atitinka reikiamus standartus.
Buvo aptartos ir gyvulių ženklinimo bei identifikacijos problemos. Per 300 rajono ūkininkų pareiškė norą patys ženklinti savo bandas, išklausė kursus ir pasirašė sutartis. Neretai tikrinant gyvulių laikytojų bandas centrinėje duomenų bazėje atsiranda netikslumų. Tai susiję su vėluojančiu ženklinimu bei gyvulių judėjimu.
Taip pat buvo pabrėžta, kad nuo lapkričio 1 d. įsigalioja nauji gyvūnų sveikatos pažymėjimai, kuriuose pridėtos papildomos grafos: bandos numeris ir vietovės kodas (skirtingas nuo gyvūno laikymo vietos numerio).
Pasiutligė dar kelia grėsmę
Epizotologas Mingdaugas Papuška grįžo prie pasiutligės temos. Prieš savaitę Bakšėnų kaimas paskelbtas šios ligos židiniu. Aną savaitgalį virusą nešiojanti lapė bėgiojo po kaimą ir gainiojo vištas, kol sodybos šeimininkas, užspietęs žvėrį į kampą, jo nepritvojo. Pamanęs, kad lapė negyva, žmogus ją nešė už uodegos, o ši griebė už skverno.
M. Papuška kalbėjo apie padidėjusią lapių populiaciją. Šiemet medžiotojai išnaikino apie 680 lapių ir mangutų, tačiau jų nešiojamų ligų grėsmė išlieka. Vienintelis apsisaugojimas, pasak specialisto, – tai laiku atliktas naminių gyvulių vakcinavimas. M. Papuška dar priminė, kad apie pakelėje rastą negyvą žvėrį gyventojai turėtų pranešti jo savininkui – tos seniūnijos medžiotojų ir žvejų draugijai.
Vakcina – nemokamai
Ūkininkų ir specialistų išsakytą nerimą dėl brangiai kainuojančios gyvulių vakcinos bandė išsklaidyti Lietuvos VMVT direktorius K. Lukauskas, pasakęs, kad yra 2,5 mln. litų suma, skirta programų prieš užkrečiamas ligas paruošimui. Šiuo tikslu bendradarbiaujama su škotais ir anglais, konsultacijoms kviečiami epizotologai ir kiti specialistai. Vadovas patikino, kad ir Europos Komisijoje daug dėmesio skiriama užkrečiamų ligų prevencijai. Nuo lapkričio 2 d. pagal PHARE programą numatyta centralizuota vakcinacija visoje Lietuvos teritorijoje. Pagal žemėlapį iš lėktuvų bus mėtoma vakcina ir po to vykdoma kompiuterizuota efektyvumo kontrolė. Iš ES lėšų apmokama programa apims ir kaimynines Baltijos valstybes bei dalį Baltarusijos teritorijos. Efektas bus jaučiamas po penkerių metų.
K. Lukauskas pažymėjo, kad ES senbuvėse valstybėse pasiutligės jau nėra. Tokių rezultatų tikimasi ir Lietuvoje. Juk mūsų šalis stebina sparčiu prisitaikymu prie naujų reikalavimų, greitu ūkio vystymusi.
Tarnyba stiprės
Ateinančiais metais, pasak VMVT direktoriaus, bus ryškių permainų: mažės tyrimų skaičius ir jie atpigs, mažės smulkių fermų, vyks kompiuterizuota gyvulių apskaita ir sveikatos kontrolė, vietos maisto ir veterinarijos tarnybos turės atsakyti už nelegalių mėsos ar žuvies cechų likvidavimą bei kaimo gyventojų informavimą apie išvežiojamų prekių kokybę, padidės atlyginimai produkcijos ženklintojams, bus kontroliuojama tarnybos inspektorių veikla. Žodžiu, rajoninės maisto ir veterinarijos tarnybos ateityje ne tik kad išliks, bet dar labiau stiprės, bus steigiami naujų specialistų etatai, nes ši įstaiga turi būti kuo arčiau žmogaus.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ