Bet kuriame pasaulio krašte galime sutikti lietuvių, galinčių ir norinčių prisidėti prie gimtinės gerovės. Jie gali tapti savo krašto ambasadoriais, jei jų žinių ir patyrimo laukiama.
Savivaldybes megzti ryšius su išvykusiais kraštiečiais, ieškoti bendravimo formų ragina Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva „Globalūs regionai“.
Šiame straipsnyje – geroji kitų rajonų patirtis, Kupiškio rajono savivaldybės veikla ir požiūris į šią iniciatyvą.
Jurga BANIONIENĖ
Pirmos kregždės ir jų patirtis
Projektas „Globalūs regionai“ yra skirtas išvykusiems lietuviams integruoti į savo gimtojo miesto, rajono gyvenimą. Užsienyje gyvenantys kraštiečiai gali bendradarbiauti su savo krašto savivaldybe ir gauti naudingos informacijos apie savo regioną, čia grįžti ir kurtis.
Per savivaldybės projektą galima įvairiausiais klausimais konsultuotis su išvykusiais svetur kraštiečiais, pasitelkti juos viešinant investicinį ir turizmo potencialą. Projektas suteikia progą kiekvienam emigravusiam žmogui ne tik sekti savo krašto naujienas, bet ir pačiam aktyviai prisidėti kuriant gimtinės gerovę.
Šia galimybe naudojasi ne viena šalies savivaldybė. Užsienio reikalų ministerija jas ragina paskirti atsakingus asmenis, galinčius palaikyti ryšius su diaspora, skatinti jų grįžimą.
Projekto „Globali Tauragė“ kuratorius Mindaugas Piečia su kolege Agne Lazarevičiūte, „Globalių Širvintų“ koordinatore, per praėjusių metų susitikimą, kurio tikslas – pasikeisti gerąja patirtimi.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Tarp jų – ir jauni, iniciatyvūs žmonės. Vienas tokių – tauragiškis, „Globalios Tauragės“ koordinatorius Mindaugas Piečia.
Jis „Kupiškėnų mintimis“ tvirtino, kad pastaruosius dešimt metų Tauragės regione emigracija buvo ypač suaktyvėjusi.
„Niekas nesugalvojo, kaip žmonių išvykimą iš šalies reikėtų sustabdyti, nes tuomet buvo ir krizė, paskatinusi dar didesnį žmonių judėjimą, po jos niekas neskubėjo grįžti atgal į gimtuosius miestus.
2011 m. Tauragės rajone gyveno 43 853 gyventojai, 2016 m. – 40 790, o 2020 m. – 37 805.
Nepriversime žmonių neišvykti, juolab kad jie gali įgyti teigiamos patirties, bet kai jie grįžta, džiaugiamės ir stengiamės juos kuo greičiau integruoti į rajono gyvenimo ritmą, atsakome jiems į rūpimus klausimus, kartu sprendžiame iškilusias problemas.
Kadangi visoje Lietuvoje emigracijos skaičiai nedžiugino, 2017 m. bandomąjį projektą „Globali Lietuva“ inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacija su Tauragės rajono savivaldybe ir tuometiniu meru Sigitu Mičiuliu, jo patarėju Dovydu Kaminsku.
Tauragės rajono savivaldybė buvo viena pirmųjų, siekianti, kad mūsų regionas taptų globalus, kviečianti tauragiškius jungtis prie „Globalios Tauragės“ tinklo ir palaikyti ryšį su savo kraštu, siūlyti savo vizijas ir idėjas Tauragei. Galbūt grįžti ir kurti savo verslą“, – pasakojo Mindaugas.
Anot pašnekovo, „Globalios Tauragės“ pagrindinis tikslas – palaikyti nuolatinį ryšį su išeiviais. Labai svarbu pakviesti išvykusius kraštiečius aplankyti gimtinę, tarpininkauti kalbantis su darbdaviais, supažindinti su investicinėmis ir verslo pradžios sąlygomis ir paraginti grįžti, kurtis čia.
„Kai į regioną parvyksta specialistai, jie atsiveža gerosios patirties ir kartais reikalingų pokyčių. Pavyzdžiui, mūsų garbės ambasadoriai dažnai perduoda savo įgytas žinias norintiems žmonėms, dovanoja savo idėjas, organizuoja renginius, kviečia žmonės diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę. Galbūt taip ir sukuriamas paprastesnis ryšys, kuris nuolat plečiasi, to mes ir siekiame“, – kalbėjo M. Piečia.
Ambasadorių tinklas platus
Tauragiškiai šiandien turi net 25 savo krašto ambasadorius. Anot pašnekovo, jais tapti gali patys žmonės, išreiškę tokį norą. Ambasadorius pasiūlo ir miesto gyventojai, „Globalios Tauragės“ darbo grupės, rajono tarybos nariai.
„Mūsų garbės ambasadoriai yra iš įvairiausių sričių – nuo kunigo iki inžinieriaus techniko. Kasmet sulaukiame skirtingų iniciatyvų.
Užpernai ambasadorė Rūta kartu su draugėmis pristatė darnaus judumo problemas pasaulyje ir diskutavo su gyventojais ir savivaldybės atstovais, kokia linkme šiuo klausimu toliau turėtų judėti Tauragė.
Ambasadorius Egidijus padovanojo Marcelės Kubiliūtės portretą ir jos istorijos, susijusios su Taurage, pristatymą. Visame pasaulyje garsi ambasadorė Gintarė Jautakaitė pradžiugino savo koncertu ir ateities vizijomis prisidėdama prie vaikų lavinimo muzikos srityje.
Pernai ambasadorė Agnė dovanojo Hoshin Kanri metodologijos paskaitas Tauragės verslo atstovams, o ambasadorė Monika suorganizavo pirmą „Globalios Tauragės hakatoną“ (Idėjų maratoną), kurį stebėjo ar dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių. Tiesa, investuotojų dar nepavyko pritraukti, tačiau viskas priešakyje, judame tik pirmyn“, – patirtį apibūdino Tauragės rajono atstovas.
Dialogo svarba ir nauda
Ryšių su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais palaikymo nauda, pasak „Globalios Tauragės“ koordinatoriaus, yra didžiulė.
„Yra toks angliškas pasakymas „think outside the box“ (galvok už dėžutės ribų). Būtent svetur gyvenantys žmonės pastebi, kas galėtų tikti mūsų kraštui, ir tai pasiūlo.
Tauragės išeiviai yra lygiaverčiai su vietiniais, visi jie mus skatina tobulėti, o mes jų nediferencijuojame, šviečiame kitas įmones, įstaigas ir pačius žmones, kad kartu esame stipresni. Tai nauda ne tik savivaldybei, kaip institucijai, bet kartu ir visam regionui plečiant akiratį, kuriant dialogą.
Žinoma, mes negalime žmogui už jį patį surasti, kur dirbti ar gyventi, tačiau mes beveik visais jų rūpimais klausimais galime pasiūlyti informacijos ar pagalbos, nukreipti reikiama linkme.
Tauragėje turime „Sugrįžusiųjų klubą“. Čia žmonės gali susitikti su bendraminčiais, susipažinti su vietiniais, išsakyti problemas, papramogauti, kad tai nebūtų vien formalūs susitikimai. Jiems integruotis padedame ne vien mes, bet ir šeimos, draugai, šiuo klausimu visi dirbame vieningai. Gauname teigiamų atsiliepimų, pastabų, ką reikėtų tobulinti. Procesas vyksta nenutrūkstamai“, – pabrėžė M. Piečia.
Kelis kartus per metus organizuojami globalių kraštiečių susitikimai, dažniausiai – per miesto šventes, kalėdiniu laikotarpiu. Anot Mindaugo, dabar sąlygos pasikeitė ir viskas nusikėlė į virtualias erdves, bet tai netrukdo bendrauti ir bendradarbiauti.
Informacijos užtenka?
Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka
Ką šia linkme nuveikę kupiškėnai? Ar turime savo kraštą reprezentuojančių žmonių, aktyvaus jaunimo? Apie tai pasišnekėjome su rajono vadovu Dainiumi Bardausku.
Meras pripažino, kad minčių ir svarstymų apie įsijungimą į projektą „Globalūs regionai“ būta. Tartasi, kalbėta su kolegomis iš kitų šalies savivaldybių.
„Nuomonių dėl šio projekto yra labai įvairių. Kalbėjomės apie tai ir mūsų rajono Savivaldybėje, bet priimtas sprendimas, kad kol kas tai nėra tikslinga.
Motyvas toks, kad informacijos pakankamai pateikiama Kupiškio rajono savivaldybės svetainėje, feisbuke, Savivaldybės įstaigų svetainėse, kas nori, tas ją surastų. Tai yra įteisinti informacijos šaltiniai, juose teikiama informacija oficiali ir rimta.
Aš pats 2015–2017 m. gaudavau daug elektroninių laiškų iš kraštiečių, kuriuose teirautasi apie galimybę grįžti.
Daug jaunų žmonių ir grįžo. Vieni dirbo Savivaldybėje, išėjo, bet yra likusių, sėkmingai dirbančių ne tik mūsų administracijoje, bet ir kitose Savivaldybės įstaigose.
Greitai Savivaldybės feisbuko, Turizmo ir verslo informacijos centro puslapyje turėtų atsirasti informacija, ko Kupiškio rajonas laukia, kokie žmonės mums labiausiai reikalingi, kokių specialybių, išsilavinimo ir pan. Be abejo, labai laukiame visų“, – kalbėjo D. Bardauskas.
Ryšiai prigesę
Rajono meras pripažino, kad kalbėti apie labai glaudų bendradarbiavimą su užsienyje gyvenančiais tautiečiais būtų per drąsu. Šis dalykas šiandien primirštas. Tai lemia karantinas, judėjimo apribojimas. Bet ryšių yra.
„Per tam tikrus asmeninius kontaktus, įstaigų darbuotojus, jų giminaičius, pažįstamus tie ryšiai palaikomi. Gal ne su visomis šalimis, kur galima rasti lietuvių, nes dabar jų yra išties visame pasaulyje. Pavyzdžiui, turime kontaktų su tam tikro regiono Airijos lietuviais, plėtojosi ryšiai su Norvegijoje, Friojos komunoje gyvenančiais tautiečiais, deja, viską padaryti taip, kaip norėjome, neišėjo“, – kalbėjo D. Bardauskas.
Anot rajono vadovo, nebūtų kontaktų, nebūtų ir žmonių, kurie grįžo ir sukūrė verslą rajone. Tai įmonė „Gindvila“, elektroninė konditerijos reikmenų parduotuvė Kupiškyje, restoranas „Provinsalis“, „Kupiškėnų starkėnas“ Palėvenėlės kaime, „Čiki pica“.
Savo miesto ir rajono ambasadoriai gali daug – pirmiausia, skleisti žinią apie savo kraštą, taip pat įsilieti į jo plėtrą, padėti surasti investuotojų, teikti idėjas savo regionui, o taip pat burti globalių kraštiečių bendruomenę šalyje, kurioje gyvena.
Mero manymu, net ir gyvenant užsienyje, tikrai galima tai padaryti.
„Tai labai priklauso nuo paties žmogaus asmeninių savybių, kiek jis yra komunikabilus, charizmatiškas, lyderis toje šalyje, bendruomenėje, aplinkoje, kurioje gyvena. Kalbu ne tik apie bendravimą su mūsų tautiečiais, jie turi kontaktų su verslo atstovais, įvairiomis organizacijomis ir gali padaryti labai daug.
Jei yra žmonių, kurie mato save šioje veikloje, labai kviečiame kreiptis, su jais užmegsime ryšį ir bandysime daryti tai, kas duotų abipusės naudos tiek tautiečiams, gyvenantiems svečiuose kraštuose, tiek rajonui. Manau, kad jų idėjos būtų reikalingos ir priimtinos“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar yra konkrečių asmenybių, kurios galėtų tapti Kupiškio krašto ambasadoriais, D. Bardauskas įvardijo iš Subačiaus kilusią ir Norvegijoje gyvenančią Vidą Zubaitę-Bekken, iš Airijos į Kupiškį grįžusią Neringą Vaitiekaitienę.
