PREZIDENTO GITANO NAUSĖDOS METINIS PRANEŠIMAS

Mieli Lietuvos žmonės,

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime,

prieš 30 metų bebaimiai Lietuvos sūnūs ir dukros atkūrė Nepriklausomybę.

Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų.

Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – Teisinga, Žalia, Inovatyvi Gerovės valstybė.

Mokame įveikti istorinius iššūkius. Matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti. Mokame brėžti sėkmingos ateities gaires. Bet mes vis dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme, ir veikti drauge kaip visuma.

Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių. Ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam.

Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys.

Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys.

Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma.

Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą.

Mieli Lietuvos žmonės,

pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį, šiemet akivaizdžiai parodėte Jūs koronaviruso pandemijos metu.

Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stovintiems specialistams.

Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų.

Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais ir šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“.

Jums už tai nuoširdžiai dėkoju.

Gerbiamieji,

šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu. Tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas.

Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu keliu sustiprėti.

Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką.

Atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti:

• Specialistai egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą. Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų.
• Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai.
• Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti gi savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą.
• Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi.

Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.

Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės.

 

Gerbiamas Seime, kolegos politikai,

gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems – visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius.

Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti.

Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo.

Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas.

Todėl svarstant 2020 metų biudžetą inicijavau mokesčių pakeitimus, kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę. Tačiau gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko turėsime išmokti.

Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas.

Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas.

Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu.

Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje.

Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti.

Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.

Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas.

Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus.

Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos.

Visų darbas – kurti bendrą gėrį.

 

Gerbiamieji,

į Prezidento rinkimus ėjau vedamas Gerovės valstybės idėjos.

Valstybės, kuri būtų pajėgi išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas.

Valstybės, kuri turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai.

Tokią valstybę galime sukurti tik drauge ir ji yra mūsų visų rankose: partijų, startavusių Seimo rinkimų kampanijoje, valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo ir darbuotojų asociacijų, visuomenininkų, kultūrininkų, medikų, pedagogų, kiekvieno mylinčio Lietuvą žmogaus.

Negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka „nuleistas“ įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu.

Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių.

Gerovės valstybės samprata jau tapo bendrine. O pirmieji žingsniai jos keliu jau žengiami.

2019 metų gruodį patvirtintas šių metų biudžetas buvo labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus. Jame įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas.

Jį vertinau kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje. Tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti Gerovės valstybės link.

Seimui pateikiau Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias priėmus kasmet būtų galima sutaupyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų, nes dabar viešieji ištekliai primena kiaurą kibirą, kuris niekaip neprisipildo.

Inicijavau korupcijos prevencijos sistemos pokyčius, kurių įgyvendinimas lemtų milijardinę ekonominę naudą.

Esame teisingame kelyje. Gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis. Konkrečias Gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones tikiuosi matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose. Tobulinant ir įgyvendinant jas, būsiu Jūsų sąjungininkas.

Kviečiu mūsų ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų.

Prezidentūra yra atvira Jums ir Jūsų idėjoms.

 

Gerbiamieji Seimo nariai,

Gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo – piliečių pasitikėjimo savo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vieni kitais.

Pasitikėjimas valstybe yra kuriamas daugybe mažų žingsnelių.

Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus.

Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas.

Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos pademonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse.

Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame…. mes patys.

Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai.

Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.

Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus.

Įgalinkime ir paraginkime veikti šiuo ir kitais klausimais plačią lietuvių diasporą pasaulyje. Tai mūsų turtas, praėjusiame amžiuje reikšmingai prisidėjęs prie spaudimo pasaulio galingiesiems, siekiant Nepriklausomybės atkūrimo.

Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę. Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas.

 

Gerbiamieji,

pasitikėjimą valstybė turi užsitarnauti ne tik savo piliečių, bet ir užsienio partnerių akyse. Todėl didelę svarbą teikiu ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.

Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.

Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.

Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį.

Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.

Šiandien vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims. Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms.

Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems.

NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas.

Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo.

Gerbiamas Seime,

Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas.

Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams.

Kartu užkirsiu kelią vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais.

Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia Prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.

Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga.

Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą.

 

Gerbiamieji,

Gerovės valstybė neįmanoma be sąžiningumo. Tai ypač svarbu dabar, kai visas pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio.

Turime suvokti – Gerovės valstybės principai turi būti taikomi ir ekonomikai augant, ir jai smunkant. Būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrina taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus. Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio.

Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.

Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia.

Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos.

 

Gerbiamieji Seimo nariai,

Lietuvos pilietės ir piliečiai,

mes visi esame atsakingi už tai, kokią Lietuvą matysime po penkerių, dešimties ar penkiasdešimties metų.

Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.

Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą.

Ne papudruoti, o pakeisti! Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.

Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam Lietuvos verslui.

Mes net neįsivaizduojame, kiek daug galime!

Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai. Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe ir atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio. Pradėjome Žaliosios Lietuvos iniciatyvą. Jos tikslas yra sumažinti taršą, pagerinti aplinkos kokybę, stabdyti klimato kaitą, taupyti energiją, skatinti žmones įsitraukti ir ugdyti aplinkosaugos sąmoningumą.

Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokį išsilavinimą gaus mūsų vaikai. Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo.

Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokias darbo vietas turės mūsų vaikai. Tiesiame tiltus proveržiui mokslo ir inovacijų srityje. Sieksiu, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas. Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių valstybių patirtis.

Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje.

Venecijos bienalės Liūtas, dieviškas Asmik Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos. Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę.

Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva.

Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių.

Mano komanda nuolat mezga dialogą tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė savivaldybių taryboms dirbti nuotoliniu būdu, pradėta spręsti pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo problema Utenos regione, pajudėjo pramonės parko steigimas, originalūs paveikslai grįžta į Žemaitijos dvarus, pasiektas poveikio paveldui įvertinimas, saugant Vilniaus senamiestį, o santykiai tarp savivaldos ir valstybės valdomų įmonių tampa konstruktyvesni.

 

Gerbiamieji Seimo nariai,

Mieli Lietuvos žmonės,

pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio – Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jei negarsėtų savo komandiniu žaidimu.

Baigsiu šį pranešimą tuo, kuo pradėjau. Mano atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoju po trisdešimties metų, buvo ir tebėra toks pat: Žalia, Inovatyvi, Socialinės taikos šalis.

Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali. Kviečiu Jus visus žengti į ateities Lietuvą drauge! Ačiū.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas