Redaktorė
Netrukus išlydėsime ir 2025 metus – neramius, politiškai audringus ir sunkiai nuspėjamus. Apžvalgininkai vos spėja sekti naujausias žinias, analitikai dažnai gūžčioja pečiais, o drįstančių prognozuoti ateitį vis mažiau. Gyvename nuolatinės įtampos, netikrumo ir lūžių laike.
Lietuvoje didelį pilietinės visuomenės įkaitimo laipsnį sunku beprisiminti. Kaip ir ryškų visuomenės suskaldymą. Skirtingos pozicijos, kurios demokratinėje valstybėje turėtų skatinti diskusiją, vis dažniau tampa susipriešinimo šaltiniu.
Situacija pavojinga – gal ir kiek prigesusi pastarosiomis dienomis, tačiau kelianti didžiausią nerimą dėl to, kad vyksta pasaulinio masto neramybės fone. Tokius laikotarpius suvaldyti gali tik moraliniai ir politiniai autoritetai. Deja, jų stygius šiandien ypač akivaizdus.
Šv. Kalėdos, mėgstama sakyti, yra susitaikymo metas. Skamba paprastai ir viltingai. Tačiau ar šiemet tai įmanoma? Kol kas matome priešingą procesą – vis randasi naujų, sunkiai paaiškinamų kriterijų, toliau kiršinančių visuomenę ir gilinančių atskirtį. Kyla esminis klausimas: ar pavyks valstybei išlaikyti savo vertybinį stuburą? Kol kas atrodo, kad destrukcinės jėgos Seime laimi, o konstruktyvios pastangos lieka paraštėse.
Akademinė bendruomenė siūlosi būti tarpininke – padėti kurti dialogą, skatinti įsiklausymą tarp piliečių ir valdančiosios (o gal valdomosios?) koalicijos. Vis dėlto bendro pokalbio perspektyva kol kas miglota. Vaizdas toks, tarsi politinė galia būtų aptemdžiusi ir užmarštin nugramzdinusi demokratinio valdymo principus. Pamirštama esminė tiesa – politikai yra išrinkti tarnauti žmonėms, o ne jiems valdyti.
Šiandien ypač svarbu priminti, kad demokratija nėra savaime duotas, nekintantis reiškinys. Ji gyva tik tol, kol kasdien palaikoma pagarba kitokiai nuomonei, yra atsakomybė už žodį ir sprendimą, gebėjimas susilaikyti nuo ultimatumų ir etikečių klijavimo.
Kai viešojoje erdvėje ima dominuoti jėgos demonstravimas ir emocinis spaudimas, valstybė pamažu praranda bendruomenės jausmą ir virsta interesų kovos lauku. Todėl šiandien reikia ne tik politinės brandos, bet ir pilietinės drąsos – drąsos klausti, reikalauti atsakomybės ir nepasiduoti skaldančioms emocijoms.
Visgi Kalėdos – ir stebuklų metas. Todėl turėtume tikėtis atsitokėjimo, nuoširdžios valios ir bent minimalaus susitarimo dėl esminių dalykų. Iš abiejų pusių – tiek pilietinės visuomenės, tiek valdančiųjų. Be šio abipusio žingsnio pirmyn jokia demokratija negali būti gyvybinga.
Ir, žinoma, linkėjimai. Ateinančių šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga sveikiname skaitytojus, jų šeimas ir artimuosius. Su viltimi, kad pasieksime taiką – ir savo valstybėje, ir kovoje su diktatoriais visame pasaulyje. Tegu link Šviesos meto mus lydi pasitikėjimas vieni kitais, gera valia ir padorumas.