ADOLIS PAGIRYS: „NORIU, KAD LIETUVA VĖL BŪTŲ MANO NAMAI“

Prieš pusmetį Adolis Pagirys grįžo iš užsienio į gimtąjį Kupiškį, pragyvenęs Škotijos sostinėje Edinburge aštuonerius metus. Tai nebuvo spontaniškas apsisprendimas. Vaikiną kurį laiką persekiojo jausmas, kad metas grįžti namo. Paklusęs šiam jausmui, nesigaili. Kupiškis patinka ir įkvepia naujiems pokyčiams, ieškojimams.

Apie tai su Adoliu ir pasikalbėjome.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Koks Kupiškis žvelgiant ilgai čia negyvenusio žmogaus akimis?

Didelės nuostabos dėl pokyčių Kupiškyje nepatyriau. Vis tekdavo kasmet ar kas dveji metai čia atvažiuoti paatostogauti. Matydavau, kad šis miestas kaskart keičiasi į gerąją pusę. Grįždamas žinojau, kad čia noriu praleisti bent pusmetį ar metus. Taip viskas ir klostosi. Tai geriausia vieta gyventi po tiek užsienyje praleistų metų. Būti namuose, gimtinėje, arčiau šeimos, arčiau žinomos aplinkos labai gera.

Ką dabar veikiate? Kuo užsiimate?

Šiuo metu mano gyvenimas klostosi gana ramiai. Studijuoju nuotoliniu būdu Utenos kolegijoje verslą ir inovacijas. Kol kas nedirbu, bet įgyvendinu muzikinį savo projektą, darau garso kolonėles. Tai mano hobis. Taip pat turiu ir kitokių kūrybinių veiklų. Per visą vasarą su draugu kepėme šiek tiek maisto renginiuose. Taigi esu ir virtuvės šefas. Daug laiko juo dirbau. Tai įdomi profesija.

Nuotolinės studijos man optimaliausias dalykas. Visas savo idėjas galiu sudėti į studijų struktūrą ir per tą praktiką matyti, kaip viskas veikia. Man jau nebe devyniolika, kai pradedi studijuoti ir nieko nežinai.

Minėjote kūrybines veiklas. Kuo ypatingos Jūsų garso kolonėlės?

Aš nemažai laiko praleidau tarp renginių visoje Didžiojoje Britanijoje, nemažai keliavau, dabar statau savo garso sistemą, kuri šiek tiek kitokia, turi savotiško įdomumo ir detalių. Lietuvoje tai dar nišinis dalykas, bet pasaulyje labai plačiai paplitęs.

Tai tiesiog kitokios stilistikos ir kitokio dizaino kolonėlės, kurios turi tam tikrą skambesį ir groja tam tikrą muziką, labiau paremtą žemais dažniais, tai, kas čia, Lietuvoje, dar šiek tiek tolimas dalykas, bet pasaulyje labai kyla. Aš visą laiką buvau arti muzikos. Jaučiu, kad atėjo gyvenimo akimirka, kai šios vaikystės svajonės ima pildytis.

Šiuo metu tai tiesiog mano sumanymas, bet vėliau galbūt parašysiu ir projektą finansinei paramai gauti. Tai būtų didesnis projektas Lietuvos mastu.

Kol kas dar nenoriu skubėti į tuos dalykus. Gyvenimas Kupiškyje suteikia geras galimybes ramiai, niekur neskubant plėtoti savo hobį, išbandyti visokias savo idėjas.

Plačiau skaitykite lapkričio 28 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF