2025/12/05

 

SOCIALINĖS VALANDOS. AR TIKRAI BAUBAS?

Unsplash nuotrauka
Jurga BANIONIENĖ
Žurnalistė

Lietuvos ugdymo įstaigose mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla. Tai nauda ar sovietinė atgyvena, diskutuojama seniai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinutė aiški – socialinės-pilietinės veiklos į ugdymo programas įtrauktos siekiant ugdyti aktyvų, atsakingą ir pilietišką visuomenės narį.

Esminis socialinės-pilietinės veiklos tikslas – ne priverstinė savanorystė, o socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas, mokymasis empatijos, bendrystės. Ugdyti vaikų socialines kompetencijas taip pat svarbu, kaip ir akademinius gebėjimus.

Idėja graži, bet nuolat pasigirsta diskusijų, ar išties tai prasminga patirtis, ar perteklinis reikalavimas, nes savanorystė turėtų būti laisvas pasirinkimas.

Antai Peticijos.lt tėvai pradėjo rinkti parašus, kad būtų atšaukta ši ministerijos įteisinta prievolė. Jos šalininkai teigia, kad socialinių valandų rinkimas prievarta yra netinkamas būdas mokiniams ugdyti, tėvams tai papildoma našta, vaikai per daug apkrauti, po pamokų lanko būrelius, ruošia namų darbus ir pan.

Esminis ir svarbiausias socialinės-pilietinės veiklos tikslas turėtų būti ne surinktas reikiamų valandų skaičius ir pažymėta varnelė, bet ir tam tikras vertės pajautimas, ar mokinys mato atliekamo darbo prasmę.

Tikriausiai, aktyviam ir žingeidžiam vaikui dalyvavimas socialinėje-pilietinėje veikloje – jokia našta, nueiti į kokią nors organizaciją ir susirinkti socialinių valandų nebus sudėtinga, bet yra ir tokių, kuriuos sunku įtraukti, nes jie nemato jokios prasmės kažką daryti. Lieka tik telefonas ar planšetė.

Tokiu atveju šis „priverstinis“ socialinių valandų rinkimas skatina judėti ir veikti. Juk susirasti kur savanoriauti, susitarti ir dar nueiti bus didelis darbas, o kartu ir tam tikras pasiekimas. Ir tai – teigiamas dalykas.

Bet yra ir problemų. Gyvename nedideliame mieste, nedaug organizacijų, kuriose būtų galima savanoriauti. Dar sudėtingiau mokiniui, kuris gyvena ne mieste, o kaime, tada reikia sukti galvą, kaip nuvykti, turbūt, reikia prašyti ir tėvų pagalbos.

Socialinės-pilietinės veiklos rekomendacijose nurodoma, kad jei mokiniai negali veiklos atlikti už mokyklos ribų, tai gali padaryti mokykloje inicijuodami įvairias akcijas, iniciatyvas, projektus, tai skatina jaustis svarbiu mokyklos bendruomenės nariu.

Todėl aktualu, kad mokiniai būtų supažindinami su savanorystės naudos svarba, kad su jais apie tai būtų kalbama, kad jie patys aiškiai suprastų, ko nori, ir gebėtų pamatyti, kokią gavo naudą. Ir tai bendra visų, mokyklos ir tėvų, atsakomybė.

Juk svarbiausia, kad atliekama socialinė-pilietinė veikla atlieptų paties vaiko poreikius, jam būtų įdomi, tada bus ir noro, ir lydės sėkmė.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Jei vaikas puikiai mokosi ir nesiruošia susirinkti kažkokių „socialinių“ valandų, kas jam gręsia? Pašalinimas iš mokyklos? Stipendiją nuims, kurios moksleiviai negauna? Ar vaiko gerovės komisija svarstys, ant kurios man nusiš. ? Durnių šaika.

    • Neperkels į kitą klase…

    • Gal ir tamstai vertėtų lankyti socialinės-pilietinės veiklos užsiėmimus? Gal išmoktumėt mandagiau reikšti savo nuomonę?

      • Rašau mandagiai. Trumpinys nusiš., dažniausiai reiškia nusišvilpt, ir yra plačiai vartojamas, bendrinės kalbos žodis. O žodį šaika išmokau vartoti iš Lietuvos šviesulio, Žygimanto Pavilionio. Tarp kitko, kur vyksta socialinės- pilietinės veiklos užsiėmimai?

    • Užsiėmimai skirti ugdyti žmogų visapusiškai, nes namuose tuo tėvai nebeužsiima. Nieks nenori, kad vaikai ateity būtų asocialūs

ATSAKYTI kita nuomonė ATŠAUKTI

Rekomenduojami video