SOCIALINĖS VALANDOS. AR TIKRAI BAUBAS?

Lietuvos ugdymo įstaigose mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla. Tai nauda ar sovietinė atgyvena, diskutuojama seniai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinutė aiški – socialinės-pilietinės veiklos į ugdymo programas įtrauktos siekiant ugdyti aktyvų, atsakingą ir pilietišką visuomenės narį.

Esminis socialinės-pilietinės veiklos tikslas – ne priverstinė savanorystė, o socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas, mokymasis empatijos, bendrystės. Ugdyti vaikų socialines kompetencijas taip pat svarbu, kaip ir akademinius gebėjimus.

Idėja graži, bet nuolat pasigirsta diskusijų, ar išties tai prasminga patirtis, ar perteklinis reikalavimas, nes savanorystė turėtų būti laisvas pasirinkimas.

Antai Peticijos.lt tėvai pradėjo rinkti parašus, kad būtų atšaukta ši ministerijos įteisinta prievolė. Jos šalininkai teigia, kad socialinių valandų rinkimas prievarta yra netinkamas būdas mokiniams ugdyti, tėvams tai papildoma našta, vaikai per daug apkrauti, po pamokų lanko būrelius, ruošia namų darbus ir pan.

Esminis ir svarbiausias socialinės-pilietinės veiklos tikslas turėtų būti ne surinktas reikiamų valandų skaičius ir pažymėta varnelė, bet ir tam tikras vertės pajautimas, ar mokinys mato atliekamo darbo prasmę.

Tikriausiai, aktyviam ir žingeidžiam vaikui dalyvavimas socialinėje-pilietinėje veikloje – jokia našta, nueiti į kokią nors organizaciją ir susirinkti socialinių valandų nebus sudėtinga, bet yra ir tokių, kuriuos sunku įtraukti, nes jie nemato jokios prasmės kažką daryti. Lieka tik telefonas ar planšetė.

Tokiu atveju šis „priverstinis“ socialinių valandų rinkimas skatina judėti ir veikti. Juk susirasti kur savanoriauti, susitarti ir dar nueiti bus didelis darbas, o kartu ir tam tikras pasiekimas. Ir tai – teigiamas dalykas.

Bet yra ir problemų. Gyvename nedideliame mieste, nedaug organizacijų, kuriose būtų galima savanoriauti. Dar sudėtingiau mokiniui, kuris gyvena ne mieste, o kaime, tada reikia sukti galvą, kaip nuvykti, turbūt, reikia prašyti ir tėvų pagalbos.

Socialinės-pilietinės veiklos rekomendacijose nurodoma, kad jei mokiniai negali veiklos atlikti už mokyklos ribų, tai gali padaryti mokykloje inicijuodami įvairias akcijas, iniciatyvas, projektus, tai skatina jaustis svarbiu mokyklos bendruomenės nariu.

Todėl aktualu, kad mokiniai būtų supažindinami su savanorystės naudos svarba, kad su jais apie tai būtų kalbama, kad jie patys aiškiai suprastų, ko nori, ir gebėtų pamatyti, kokią gavo naudą. Ir tai bendra visų, mokyklos ir tėvų, atsakomybė.

Juk svarbiausia, kad atliekama socialinė-pilietinė veikla atlieptų paties vaiko poreikius, jam būtų įdomi, tada bus ir noro, ir lydės sėkmė.