Pirmadienį Kupiškyje viešėjo kaimyninio Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė. Kupiškio viešojoje bibliotekoje ji skaitė pranešimą „Kaimynai – nuosekliai kultūrinio kurorto ir lėtos architektūros principų siekiantis rajonas“.
Pasiklausyti vienos geriausiai vertinamų miesto architekčių Lietuvoje susirinko Kupiškio rajono savivaldybės vadovai, Savivaldybės skyrių vedėjai, seniūnai, visuomenės atstovai, kuriems svarbios krašto identiteto paieškos.
Išties buvo vertinga išgirsti, pasisemti patirties iš kaimynų. Anykščiai – visai netoli Kupiškio, jie plačiai žinomi kaip kultūrinio turizmo ir lėto miesto kurortas, pritraukiantis daugybę žmonių. Pasak viešnios, tokie susitikimai galėtų tapti tradicija, skleidžiant gerąją patirtį, rajonai ne tik pristatytų save ir padarytus darbus, bet ir geriau pažintų Lietuvą.
Jurga BANIONIENĖ
Lėto miesto principas
Renginį pradėjęs Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus pacitavo keletą sakinių iš vieno anykštėnų internetinio portalo: „Jei ne D. Gasiūnienė, tai Anykščiai būtų be Lajų tako, krantinių takų ir šimto kitų geriausių projektų kaip koks beveidis Kupiškis.“ „Prajuokinot: patarčiau nuvažiuoti į Kupiškį ir pasivaikščioti, seniai jis vadinamas muziejumi po atviru dangumi.“
Architektė D. Gasiūnienė daug metų po truputį įgyvendina savo Anykščių plėtros utopiją ir net sunkiai pasiekiamas vizijas paverčia realybe dirbdama su intriguojančiais projektais.
„Aš, kaip architektė, tikriausiai negalėčiau pradėti kalbėti ne nuo architektūros, jos įtakos žmogui, miestui, aplinkai. Man atrodo, kad tai nepaprastai svarbu, nes mes visi jaučiamės atitinkamai, kokia aplinka mus supa. Dabar kalbama, kad nebūtinai pirmas prioritetas yra pinigai, svarbiausia, kaip jaučiasi žmogus. Architektai mokomi ne tik pažinti aplinką, bet svarbiausia, kad bet koks darbas, pavyzdžiui, minėtas Lajų takas, niekada nebus atskiras, lyg paminklas aplinkoje, kuri netraukia. Viskas susiję, kiekviena detalė labai svarbi. Net asfaltas, einantis į Lajų taką, kaip jis paklotas, kas šalia jo, kokia mažoji architektūra“, – paskaitos pradžioje teigė D. Gasiūnienė.
Pasak jos, tariant Anykščių pavadinimą, asociacijos kyla su rašytoju Antanu Baranausku, apdainavusiu Anykščių šilelį. Jis – pirmas Lietuvos ekologas, parašęs gražiausią odę gamtai.
„Todėl mes labai didžiuojamės, kad visais laikais nuo pat Nepriklausomybės pradžios saugome tai, ką mieste turime gamtiško, nes galvojame, kad tai turtina miesto žmogaus gyvenimą“, – pabrėžė viešnia.
Plačiau skaitykite spalio 18 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Jurgos Banionienės nuotrauka