Kupiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, įvairių rajono įstaigų atstovai kovo 22 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje išklausė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento paskaitas „Ką turi žinoti pilietis, išaušus dienai X“ ir „Pilietinio pasipriešinimo veiksmai Ukrainos karo kontekste“.
Jas išdėstė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Apie mobilizaciją be panikos
Kupiškio rajono mero patarėjas Gintautas Misiūnas pristatė svečią ir atskleidė, kodėl kilo mintis su visais kalbėtis šiomis temomis.
„Didžiausia grėsmė ir taikos, ir karo metu, jei taip nutiktų, yra žmonių panika. Jos visiškai išvengti neįmanoma, bet turime iš anksto ruoštis galimoms ekstremalioms situacijoms, tobulinti savo žinias, kad panikos būtų kuo mažiau“, – kalbėjo mero patarėjas.
Apie mobilizaciją V. V. Vilkelis sakė, kad tai valstybės institucijų pasirengimas teisiniam mobilizacijos režimui. Teisinių režimų yra daugiau. Tai ir ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis, karo padėtis. Kiekvienas teisinis režimas turi savo reguliaciją.
Mobilizacijos metu į kariuomenę kviečiami rezervo kariai. Valstybė pereina prie gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymo, pasitelkdama visus turimus žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius.
„Per mobilizaciją pirmiausia į kariuomenę būtų šaukiami vyrai, tarnavę ne vėliau kaip prieš penkerius metus. Jei tokio šaukimo nepakaktų, būtų šaukiami tarnavę ne seniau kaip prieš dešimt metų, jei to negana, būtų pakviečiami tarnauti ir kiti rezervo kariai nuo 18 iki 60 metų amžiaus“, – kalbėjo svečias.
Pasak jo, paskelbus mobilizaciją, valstybė kartu su savivaldybėmis turi tenkinti svarbiausius gyventojų poreikius ir užtikrinti kritinės infrastruktūros funkcionavimą (elektros, vandens tiekimo, medicinos srities, maisto gamybos ir kitos specialiame mobilizacijos sąraše išvardytos specialybės).
Mobilizacijos metu paprastai visi turėtų dirbti jiems įprastą darbą. Reikėtų klausyti oficialių institucijų informacijos ir nurodymų.
Apie pilietiškumą ir demokratiją
V. V. Vilkelis kalbėjo ir apie pilietinio pasipriešinimo formas. Kiekvienas toks pasipriešinimas turi būti ne savarankiškas, bet turėti vadovavimo centrą. Antraip jo dalyviai gali tapti kariuomenės ir jos sąjungininkų taikiniais ir beprasmėmis aukomis dėl neatpažinimo.
Vadovavimas pilietiniam pasipriešinimui turi ateiti iš kariuomenės.
Esame laisvi demokratinės valstybės piliečiai, mėgaujamės gyvenimu. Demokratinėje visuomenėje vartoti mobilizacijos terminą, pasak svečio, nelabai tinka. Totalitariniai režimai gyventojus mobilizuoja, o demokratinė visuomenė šalies gynybai yra telkiama per bendrijas, per savanorystę.
Plačiau skaitykite kovo 26 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF