Įžengėme į 2024-uosius, žaliojo drakono metus. Jei praėjusiais triušio metais visi skubėjome, lėkėme į šalis nesidairydami, tai šiemet turėtume gyventi ramiau, mat vandeninė agama, žaliasis vandens drakonas, ramus gyvūnas, paslaptingas, gyvenantis grupėmis. Tad stabtelėsime, labiau atsigręšime vieni į kitus.
Valdžia žada, kad šiemet gyvenimas gerės ir piniginės papilnės daugiau nei pusei Lietuvos žmonių. 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų popieriuje augs minimali mėnesio alga. 20 proc. (nuo 625 iki 747 eurų) didėja neapmokestinamas pajamų dydis.
Taigi, minimalią algą uždirbantis žmogus 2024 metais gaus maždaug 75 eurais per mėnesį daugiau nei praėjusiais. Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą šiais metais augs 70 eurų, neturintiems – 66 eurais. Didės ir vaiko pinigai iki 96 eurų, vienišo asmens išmoka – nuo maždaug 35 iki 38 eurų. Vis žingsnelis į priekį.
Kad 2024 metai bus geresni, tikisi ir Kupiškio rajono savivaldybės vadovai. Užsimenama apie laukiančius projektus, kurie būtų naudingi visuomenei, duotų pridėtinės naudos. Viltį jiems teikia tai, kad yra jaunimo, norinčio grįžti ir kurtis Kupiškyje.
Seniai jau kirpome atidarymo juostelę – šį kartą ji buvo stora, duris lankytojams atvėrė ilgai lauktas baseinas. Ar tikrai toks lauktas, ims aiškėti, kai jo veikla įsibėgės, kai bus galima aiškiau matyti, ar čia žmonės noriai lankosi, ar turi pinigų dar vienai pramogai kitur nevažiuodami, vietoje
Nors garsiai kalbama, kad ši pramoga nepigi ir ne kiekvieno mirtingojo kišenei. Patys baseino vadovai bent kol kas džiaugiasi, kad žmonių netrūksta. Nėra ko norėti, buvo šventinis metas, kai visi pramogavo ir mažiau skaičiavo išlaidas.
Bet šventės ėjo ir praėjo, pamažu grįžtame į įprastą gyvenimo ritmą.
Šių metų pradžia ypatinga ir tuo, kad pirmas kūdikis, gimęs Panevėžio apskrityje, kupiškėnė mergaitė. Deja, gimstamumo ir mirtingumo statistika rajone neguodžia – pirmagimiai šeimose krykštauja vis rečiau, o giltinė darbuojasi išsijuosusi.
Visoje Lietuvoje keletą metų turime labai mažai gimusių vaikų. Ypač traukiasi provincija. Anot ekspertų, gimstamumas mažėja ne vien dėl to, kad moterys nenori gimdyti, bet ir todėl, kad labai sumažėjo galinčių gimdyti moterų.
Tai lemia ankstesnis gimstamumas – gimsta vis mažiau mergaičių, tad vis mažiau yra reprodukcinio amžiaus moterų, potencialių motinų. Prisidėjo ir emigracija. Net jei padidintume vidutinį vaikų skaičių, tenkantį vienai moteriai, iki 2 vaikų, mažesnis moterų skaičius vis tiek lems ir mažesnius pagimdytų kūdikių skaičius.
Vidutinis moters, gimdančios pirmą kartą, amžius artėja prie 30 metų. Dailiosios lyties atstovių užimtumas kyla, didėja ir jų išsilavinimo lygis. Šeimos politikos pagrindinė užduotis – padėti moterims suderinti karjerą ir vaikų priežiūrą. Šia linkme dar yra kur stiebtis.
Vis dėlto su demografiniais sunkumais susiduria ne tik Lietuva. Pokyčiai vyksta ir išsivysčiusiose šalyse. Anot demografų, būtina persiorientuoti, suvokti, kad ir mažėjančioje, senstančioje Lietuvoje gali būti gyventi gera, ir orientuotis ne į kiekybę, bet į kokybę.