NUTYLĖTA NARYSTĖ KOMUNISTŲ PARTIJOJE – LYG SALDAINIUKAS OPONENTAMS

Neseniai portalo „15 min.“ žurnalistai, atlikę tyrimą apie buvusius Komunistų partijos (TSKP) narius, nustatė, kad šiandien Seime dirba 20 buvusių šios partijos narių. Dauguma parlamentarų tai nutylėjo, kadangi nebuvo prievolės deklaruoti buvusios priklausomybės politinėms partijoms. Spalio 10 d. Seimas pakoregavo Rinkimų kodeksą. Įsigaliojus jo pakeitimams, kandidatams į Seimą, prezidentus, Europos Parlamentą ir savivaldą reikės deklaruoti ir buvusias, ir dabartines priklausomybes politinėms organizacijoms.

Savo biografijos aplinkybes, kad taip pat priklausė Komunistų partijai, buvo nutylėjęs ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Iškilus šiam faktui į viešumą, Prezidentas pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Įsibėgėjant rinkimų į Kupiškio mero postą antram turui, viešai pasirodė žinutės, kad kandidatas Algirdas Raslanas kandidato anketoje irgi nepažymėjo, kad priklausė Komunistų partijai.

Paklausėme paties kandidato, kodėl viešai nedeklaravo savo buvusios priklausomybės Komunistų partijai.

A. Raslanas atsakė, kad neprivalo žymėti. To nenumato iki šiol galiojantis įstatymas.

„Šiuo metu Seime sprendžiami tie klausimai. Gal per kitą kadenciją politikai tai privalės deklaruoti. Aš neslepiu, kad 1989 metais keletą mėnesių priklausiau Komunistų partijai dėl karjeros dalykų. Tada dirbau Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto katedros vedėju. Buvau nepartinis. Man buvo pasiūlytos šio instituto pedagoginio fakulteto dekano pareigos su viena sąlyga, kad įstočiau į Komunistų partiją. Kai mane patvirtino dekanu, po devynių mėnesių pertraukos išstojau iš šios partijos“, – tvirtino politikas.

A. Raslanas teigė, kad nepasiduos Ramūno Karbauskio šantažui. Tuo šantažu siekiama jį ir jo rinkėjus politiškai spausti, parodyti jį kaip blogą žmogų, kurį tarsi galima pakarti ant pirmos šakos. „Į rinkimus turime eiti su savo veiklos programomis, kaip tvarkysime Kupiškį. Žmonėms dabar reikia ne politikų pjautynių, o perspektyvos, ateities strategijos“, – pabrėžė A. Raslanas.

Jis priminė, kad kol kas yra pasiskelbusi tik rajono Tarybos opozicija. Po rinkimų reikės formuoti Tarybos daugumą. Šios rietenos nieko gero neduoda, kenkia vieningam darbui dėl Kupiškio žmonių ir jų ateities.

Rinkimų kodekso naujienos: reikės deklaruoti buvusias narystes partijose, uždraustos „trolių fermos“

Artėjant kitų metų rinkimų maratonui Seimas spalio 10 d. pakoregavo rinkimų organizavimo tvarką reglamentuojantį Rinkimų kodeksą. Pakeitimai susiję su kandidatų biografijomis, teistumu, naudojimosi taip vadinamomis „trolių fermomis“ socialiniuose tinkluose, dokumentų pateikimo terminais, balsų perskaičiavimu.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas sako, kad pakeitimai nėra dideli, nėra esminiai, bet sprendžia aktualias rinkimuose iškylančias problemas.

Rinkimų kodekso pataisos numato prievolę kandidatams  į Seimą, Prezidentus, Europos Parlamentą ir savivaldą deklaruoti buvusias ir esamas priklausomybes politinėms organizacijoms.

„Tai reiškia, kad reikės taip pat deklaruoti priklausomybę buvusioms Komunistų partijoms (SSKP, LKP (SSKP) ar LKP). Informacija apie tai atsiras kandidatų anketose, tačiau jos nebus rinkimų plakate“, – komentuodamas Rinkimų kodekso pakeitimus Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Parlamentarai nesutiko Rinkimų kodekse įteisinti, kad rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu  būtų  nurodyta informacija apie kandidato narystę Komunistų partijose ir jose eitas pareigas.

Rinkimų kodekse atsirado draudimas manipuliuoti interneto platformų paskyromis, t.y. naudoti taip vadinamas „trolių fermas”.

Seimas paankstino terminus, prieš kiek laiko yra pateikiami kandidatų pareiškiniai dokumentai. „Paankstinus terminus, bus atverta daugiau erdvės koreguoti klaidas dokumentuose. Šis reguliavimas įsigalios kitiems savivaldos rinkimams“, – sako A. Vyšniauskas.

Seimas nustatė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per savo informacines sistemas turi iškart informuoti kandidatus apie jų pareiškinių dokumentų neatitikimus. Taip pat suteikta galimybė partijoms atšaukti savo kandidatų pareiškinius dokumentus iki kandidatų sąrašų oficialaus paskelbimo, jeigu kandidatui yra pareiškiami įtarimai padarius nusikalstamą veiką.

Rinkimų kodekso pataisomis tikslinama kompromituojančios informacijos sąvoka ir sukuriamas aiškesnis algoritmas, kaip kandidatas gali ginti savo reputaciją rinkimų metu, jeigu apie jį yra paskelbiama kompromituojanti informacija, taip pat nustatytas aiškesnis VRK vaidmuo šiame procese.

Rinkimų kodeksą pakoregavęs Seimas patikslino balsų perskaičiavimo mechanizmą: atsirado galimybė savivaldos rinkimuose perskaičiuoti sąrašų gautus balsus ir pirmumo (reitingavimo) balus.

Seimas nustatė, kad asmuo negali kandidatuoti rinkimuose ne tik, kai jam teismas paskiria bausmę, bet ir tada, kai paskiria baudžiamojo poveikio priemonę.

„Šiame kontekste yra koreguojamas ir Baudžiamasis kodeksas, kad būtų aiškiai reglamentuoti atvejai, kai asmeniui yra paskiriamas apribojimas eiti kokias nors pareigas arba užsiimti tam tikra veikla. Dabar tai buvo reglamentuojama dviem straipsniais, todėl kildavo tokie nesusipratimai, kaip kandidato į Anykščių merus K. Tubio, atveju. Norime, kad tokios dviprasmybės nepasikartotų“, – sako A. Vyšniauskas.

Pasak jo, Seimui pakoregavus Rinkimų kodeksą, metus jokie jo pakeitimai jau nebus svarstomi.

„Džiaugiuosi, kad Seimas priėmė tikrai svarbų Rinkimų kodekso pataisų paketą. Tai, kad sugebėjome jį priimti didele balsų dauguma, rodo, jog radome reikalingus kompromisus tarp daugumos ir mažumos. Šie pakeitimai yra nedideli, bet sprendžia savivaldos rinkimuose iškilusias problemas dėl kandidatų biografijų, teistumo, naudojimosi taip vadinamomis “trolių fermomis” socialiniuose tinkluose. Noriu pabrėžti, kad Rinkimų kodeksas yra gyvas dokumentas, kurio keitimas yra neišvengiamas, atsižvelgiant į rinkimuose iškylančius klausimus. Kadangi nekeičiame esminių kodekso nuostatų, nebeturime fundamentalių diskusijų apie rinkimų sistemos klausimus, o priėmus šį paketą metus jau nebesvarstysime jokių su rinkimais susijusių pakeitimų,”– Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą, primena ELTA.

Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.