Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, o kuri tradicija gyvuoja ilgiau – švęsti Velykas ar marginti kiaušinius? Kada, kaip ir iš kur į Lietuvą atkeliavo margučiai, ką jie simbolizuoja ir kokia tikroji jų reikšmė, pasakoja etnologė.
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais.
„Vykdant archeologinius tyrinėjimus ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rastas akmeninis ir kaulinis kiaušinis, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI–XIII a.
O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, – teigia Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė.
Simbolizuoja atgimstančią gyvybę
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą į pavasarį, sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai.
„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto – visa, kas gyva.
Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš 5–6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, – pasakoja tautodailės specialistė.
Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas. Dauždami margutį į margutį tarsi paleidžiame gyvybę, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, kad metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl atgimtų.
Ragina nepamiršti velykinių tradicijų
Nors pirmi kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų tradicijos.
Pirmas sumuštas margutis paprastai nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalijamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui.
„Margučių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, kiaušiniauti, t. y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų“, – pasakoja tautodailės specialistė.
A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos cikle. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai.
Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.
coagency inf.