Pagaliau per kovo 16 dienos rajono Tarybos posėdį patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2030 metų.
Šis procesas vėluoja pusantrų metų dėl Energetikos ministerijos nerangumo nustatant savo tvarką, kaip tokie savivaldybių planai turėtų būti tvirtinami.
Tą planą nuotoliniu būdu rajono Tarybos nariams pristatė projekto vadovė Laura Cibulytė iš UAB „Eurointegracijos projektai“.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Lenkiame šalies vidurkį
Pasak L. Cibulytės, Energetikos ministerija savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus iki 2030 metų pradėjo priiminėti tik nuo 2022 metų birželio. Šie planai be suderinimo su ministerija negalioja.
Ji pateikė svarbiausias didžiulio dokumento išvadas. Ten pateikta informacija, kad Kupiškio rajone šiuo metu galutinis energijos suvartojimas yra 220 megavatvalandžių. Daugiausia energijos suvartoja namų ūkiai (79,7 proc.), paslaugų sektoriui tenka 10 proc., transportui – 2,2 proc.
Pagrindinis suvartotos energijos išteklius yra biokuras, t. y. mediena.
Prognozuojama, kad Kupiškio rajone iki 2030 metų galutinis energijos suvartojimas sumažės 5,3 proc. dėl neigiamo gyventojų prieaugio.
Kupiškio rajone atsinaujinančios energijos dalis viršija Lietuvos dalį ir sudaro 75,5 proc., tuo tarpu Lietuvos yra 28,1 proc. Tam didžiausią įtaką daro tai, kad centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas 100 proc. biokuras. Namų ūkiuose atsinaujinančios energijos ištekliai sudaro 81 proc., paslaugų sektoriuje – 77 proc., pramonėje – 51 proc., žemės ūkyje – 33 proc., transporto sektoriuje – 7 proc. Pastarasis rodiklis atitinka Lietuvos vidurkį, nes kitose savivaldybėse yra 6–7 proc.
Tarp atsinaujinančios energijos išteklių didžiausią dalį sudaro biokuras, apie 94 proc., elektros energija – 19 proc., geoterminė – 6 proc.
Autorės nuotrauka
Trys scenarijai
Pasak L. Cibulytės, Kupiškio rajono savivaldybei buvo suplanuoti trys scenarijai.
Įvertinta, kaip keistųsi siekiamybė naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, jei, pirma, nieko nebūtų daroma, o naudojamos šiuo metu jau numatytos priemonės – pastatų modernizavimas, elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra.
Antras scenarijus būtų, jei ant Savivaldybei pavaldžių įstaigų stogų būtų diegiami fotomoduliai, saulės kolektoriai.
Trečias scenarijus numato neprijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ūkių, kurie naudoja anglis, iškastinį kurą, perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių. Iki 2030 metų tai būtų Lietuvos siekiamybė. Būtų skiriamos skatinamosios priemonės, kad 70 proc. namų ūkių nebenaudotų iškastinio kuro.
Pasirinktas trečias scenarijus, kad Savivaldybės užsibrėžtas atsinaujinančių išteklių naudojimo procentas būtų 79,3 proc.
Plačiau skaitykite kovo 25 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF