Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto ir priimti Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus su visais šalies vadovo teiktais pakeitimais. Už šį sprendimą balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 1 parlamentaras, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla.
Pakartotinai Seimo priimtame įstatyme atsisakyta reikalavimo ne tik įrodyti, kad asmuo bent 3 metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.). Sutarta įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, patikslinant, kad toks reikalavimas nebus taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Įstatyme nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Siekiant suteikti asmenims galimybę užbaigti jau pradėtus procesus, sutarta įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.
Kaip anksčiau tvirtino šalies vadovo dekretą pristatęs Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, šalies vadovas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šios teisės neturėtų, problemą, tačiau pažymi, kad Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitiko proporcingumo principo.
„Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių, o jų skaičius svyruoja priklausomai nuo savivaldybės iki kelių šimtų per metus kiekvienoje savivaldybėje. Suprantama, kad šis įstatymas yra svarbus ne tik jau veikiantiems ūkininkams, bet ir tiems, kurie pradeda naują veiklą žemės ūkio sektoriuje, jauniesiems ūkininkams, tiems, kuriuos valstybė bando pritraukti į šią veiklą, o žemės ūkio veiklos skatinimas, savo ruožtu, svarbus regionų stiprinimui bei įsikūrimo regionuose skatinimui“, − pristatydamas šalies vadovo veto sakė J. Neverovičius.
ELTA