STOKOJANČIŲ DALIĄ PALENGVINA „MAISTO BANKAS“

„Joks geras maistas negali būti išmestas, kaip ir nė vienas žmogus nenusipelno būti alkanas“, – tuo vadovaujasi „Maisto bankas“ –  nevyriausybinė organizacija, kovojanti su maisto švaistymu ir siekianti maistu padėti jo stokojantiems.

Kupiškyje nėra „Maisto banko“ skyriaus, bet reikalingi produktai miesto ir rajono gyventojus taip pat pasiekia – paramos dalijimą koordinuoja Panevėžio padalinys.

Jurga BANIONIENĖ

Per bendradarbiavimą su organizacijomis

„Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė sakė, kad jai prieš ketverius metus atėjus dirbti į „Maisto banką“, su Kupiškiu draugystė jau buvo užsimezgusi – aktyviai dalyvaujama „Maisto banko“ akcijose, kai prekybos centruose žmonės aukoja produktus stokojantiems, taip pat iš parduotuvių imami paskutinės dienos galiojimo produktai, vykdomas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramos dalijimas.

„Savo padalinio Kupiškyje neturime, kaip Panevėžyje ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose, todėl visas veiklas vykdome bendradarbiaudami su organizacijomis.

Jos, kaip partnerės, mūsų vardu tiesiogiai susirenka maistą iš prekybos tinklų, o „Maisto bankui“ tenka su prekybos tinklais derinti paramos atsiėmimo ir išdavimo grafikus, tvarkyti visą apskaitą, teikti ataskaitas apie išdalytą maistą, bet pats didžiausias darbas – susitarti ir įtikinti bendradarbiauti.

Kad organizacijos galėtų pasiimti paskutinę dieną galiojančius maisto produktus tiesiogiai, prieš tai „Maisto bankui“ reikėjo nueiti ilgą derybinį kelią, kuris dažnai užtrukdavo net ne vienerius metus. 

Tačiau buvo verta, nes šiandien bendradarbiaujame ir galime padėti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šiaurės rytų centro Kupiškio rajono filialui, Kupiškio socialinių paslaugų centrui ir Kupiškio dekanato „Caritui“.

Organizacijų buvo ir daugiau, bet dėl įvairių priežasčių jų yra tiek. 

Jei organizacijos turi maisto poreikį, skurdžiai gyvenančių, negalią turinčių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių, jos gali kreiptis į Panevėžio „Maisto banko“ padalinį, sudarome bendradarbiavimo sutartį.

Pirmiausia apsitariame, kaip bendradarbiausime: koks yra maisto produktų poreikis, ar reikalingi paskutinės dienos galiojimo produktai, ar norima dalyvauti tik maisto produktų rinkimo akcijoje, o galbūt reguliariai atvykti pas mus į Panevėžį ir pasiimti paramą produktais iš sandėlio tiesiogiai ir panašiai. Mums sudėtinga iš karto pasakyti, kokių produktų gausime, kuo galėsime pasidalyti.

Vykdome įvairiausius projektus, pavyzdžiui, praėjusiais metais pradėjome projektą „Dešimt Lietuvų“, skatinome ūkininkus neišmesti savo užaugintos, bet neparduotos produkcijos, atiduoti skurdžiai gyvenantiems asmenims per mus.

Gaudavome daug įvairių daržovių, vaisių, juos ir siūlėme žmonėms, nes iš jų galima daug ką pasigaminti. Kartais skambiname organizacijoms patys arba esame susitarę, kad jos, jei planuoja važiuoti į Panevėžį, užsuktų, sudedame, ką turime“, – pasakojo pašnekovė. 

Daug paramos gavėjų

Pasak J. Tubienės, kiekviena organizacija yra numačiusi savo paramos gavėjus, kuriuos ir pasiekia produktai iš prekybos centrų, gamintojų, perdirbėjų, įvairių restoranų, kavinių ir kt.

Pagal įstatymus, paramos suma vienam asmeniui negali viršyti 75 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šiaurės rytų centro Kupiškio rajono filialas yra numatęs paramą skirti 48 savo organizacijos nariams, Kupiškio dekanato „Caritas“ remia nepasiturinčius, labdaros valgyklos lankytojus, iš viso 160 savo klientų, Socialinių paslaugų centras – 600 žmonių.

„Paramos maisto produktais gavėjų nemažai. Maisto produktų poreikis nuolatos didėja.

Vien pagal EPLSAF paramą, Kupiškio rajono savivaldybėje yra 4055 paramos gavėjai.

„Maisto bankas“ yra savivaldybių ir EPLSAF partneris, kai kuriose šalies savivaldybėse paramą mes dalijame ar bendradarbiaujame su įstaigomis. Pavyzdžiui, Rokiškyje tuo užsiima pati savivaldybė, o Kupiškyje turime pasirašę trišalę sutartį. Už paramos dalijimą šiuo metu atsakingas Kupiškio socialinių paslaugų centras. Esame jiems dėkingi už pagalbą ir draugišką bendradarbiavimą.

Anksčiau tai darydavo „Caritas“, dirbome kartu prieš karantiną. Kupiškio socialinių paslaugų centro klientai ir yra daugiausia šią paramą gaunantys asmenys, socialiniams darbuotojams paprasčiau ją pristatyti.

Tačiau labai dažnai žmonės maišo, galvoja, kad tai „Maisto banko“ produktai, bet ne mes atsakingi už produktų krepšelį ir jo kokybę, tiesiog gauname produktus ir juos išdalijame“, – kalbėjo „Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė.

Anot J. Tubienės, europinę paramą maisto produktais gali gauti ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Norinčių ja pasinaudoti skaičiai auga. 

Ji pabrėžė, kad organizacijų, su kuriomis bendradarbiaujama, nėra daug, jos turi savo remiamus žmones, bet jei atsiranda skubių atvejų, kai asmenims reikalinga pagalba, stengiamasi tuoj pat reaguoti. 

„Su Kupiškio socialinių paslaugų centru esame susitarę, kad jei reikalinga pagalba čia ir dabar, žmonės negali laukti, negali kreiptis į minėtas organizacijas, mes iš socialinių darbuotojų sulaukiame rekomendacijos, dėl ko šeimai reikalinga pagalba, skubiai tą pačią dieną ar kitą paruošiame maisto paketus ir juos perduodame. Per 2023 metus tokia parama jau pasiekė 23 asmenis“, – tvirtino pašnekovė. 

Tikisi veiklos plėtros

Panevėžio „Maisto banko“ padalinys koordinuoja paramą maisto produktais 12-oje savivaldybių. J. Tubienė pabrėžė, jog nepaprasta su visomis užmegzti ryšį. 

„Mums labai smagu, kad Kupiškio rajono savivaldybė noriai su mumis bendradarbiauja, dažnai susisiekiame, tariamės, kaip galėtume palengvinti skurdžiai gyvenančių žmonių kasdienybę, tikimės, kad atsiras naujų organizacijų, su kuriomis galėsime plėsti asmenų, kuriems reikalinga parama maisto produktais, būrį. Žinoma, norėtųsi turėti savo skyrių Kupiškyje“, – kalbėjo pašnekovė. 

Kupiškyje paramą labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ paskutinės dienos galiojimo bakalėjos produktais kol kas skiria tik dvi parduotuvės. Ūkininkų, norinčių aukoti daržoves, vaisius, šiuo metu nėra. 

Organizacijos veikloje didžiulį darbą atlieka savanoriai, kurie randa laiko ir noro prisidėti.

Pasak J. Tubienės, jų pagalba labai reikalinga. Kupiškyje savanorių irgi netrūksta. „Maisto banko“ puslapyje galima užpildyti savanorio anketą.

Kadangi skyriaus Kupiškyje nėra, žmonės, norintys savanoriauti, siunčiami į organizacijas, su kuriomis bendradarbiaujama. 

Ne sunaikinti, bet perduoti labdarai

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė sakė, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Lietuvoje veikia daugiau nei dvidešimt metų.

„Maisto gamybos, prekybos, logistikos vietose, pas ūkininkus visuomet atsiranda maisto, kurio jie negali parduoti.

To priežastys labai įvairios – atšaukia užsakymus kažkas, kam maistas jau pagamintas, atsiranda ženklinimo klaidų, susigadina išorinės pakuotės, maistas neatitinka standartinių formų. Tokį maistą parduoti ar kitaip realizuoti sudėtinga, todėl dalis įmonių jį tiesiog sunaikina.

„Maisto bankas“ dirba tam, kad pagamintas maistas nebūtų sunaikinamas ar išmestas, o pasiektų stokojančius žmones.

Todėl organizacija aktyviai dirba siekdama įtikinti maisto turinčio sektoriaus atstovus, kad daug geresnis sprendimas nei išmesti – atiduoti labdarai. Susitarus, kad maistas pasieks ne šiukšlyną, o mūsų organizacijos sandėlius, prasideda didžiulis logistinis kelias.

Dažnai „Maisto banko“ savanoriai važinėdami autobusiukais surenka tokį išsaugotą maistą iš įvairiausių prekybos vietų, parsivežę į sandėlius tikrina jo galiojimo datas, išrūšiuoja pagal kategorijas, suskaičiuoja, susveria, suruošia tinkamus dokumentus ir tuomet paruošia maisto lauknešėlius ar didžiulius maisto krovinius, kuriuos perduodame tiesiogiai stokojantiems žmonėms arba kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Lietuvoje „Maisto bankas“ remia daugiau nei 600 kitų organizacijų – įvairių senelių globos namų, vaikų dienos centrų, neįgaliųjų, gausių šeimų draugijų, kurios per „Maisto banką“ gautą maistą gali išdalyti savo globojamiems žmonėms. 

Nors bendradarbiaujame ne su visomis parduotuvėmis, tačiau būtent iš jų kasdien surenkamas maistas sudaro didžiausią dalį.

Surenkame maistą, kurio nebegalima parduoti. Dažniausiai tai paskutinę dieną galiojantys maisto produktai – duona, mėsos, pieno, žuvies gaminiai, per stipriai prinokę vaisiai ir daržovės. Kadangi šis maistas galioja paskutinę dieną, todėl turime labai skubėti, kad valgis tą pačią dieną ir pasiektų žmones, kad jis būtų laiku suvartotas.

Tai milžiniška logistinė operacija, kad surinktume visą maistą, tenka nuomotis sandėlius, išlaikyti autobusiukus, pilti kurą, juos drausti, remontuoti, reikalingos darbo priemonės.

Visa tai nemenkai kainuoja, bet skaičiuojame, kad mūsų veikla vis tiek labai efektyvi. Vienas organizacijai paaukotas euras padeda surinkti ir žmonėms išdalyti net 15 porcijų maisto. Tad taip veikdamas „Maisto bankas“ tarsi nutiesia tiltą tarp tų, kuriems maisto lieka, ir tų, kurie stokoja“, – teigė M. Petronytė.

Pasak jos, šiuo metu „Maisto bankas“ turi penkis pagrindinius padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir naujai įkurtus skyrius Marijampolėje, Alytuje, Telšiuose, Tauragėje, Utenoje, Kelmėje.

Tačiau organizacijos veikla tik šiais miestais neapsiriboja, dirbama visoje Lietuvoje, minėti miestai yra pagrindinės bazės, kur savi sandėliai.

„Kasdien aplankome 90 skirtingų Lietuvos miestų, miestelių ir paramą maistu tokiu būdu surenkame iš 538 prekybos vietų, o visas maistas išskirstomas į daugiau nei 200 Lietuvos miestų, miestelių ar kaimiškų vietovių. Taip per mėnesį vidutiniškai „Maisto bankas“ paremia 180 000 žmonių“, – aiškino „Maisto banko“ atstovė.

Savanorių rankos – labai reikalingos

 „Maisto banko“ savanorių skaičius nuolatos svyruoja – vasaromis prisijungia daugiau mokinių, kurie nori prasmingai praleisti atostogas, rudenį jie išeina, bet ateina daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie pabaigia lauko darbų sezoną savo soduose ar sodybose.

„Visuomet mums padeda keli tūkstančiai žmonių. Savanoriai daro įvairiausius darbus – vairuoja autobusiukus ir surenka maistą, rūšiuoja maistą sandėliuose, ruošia paramos paketus, dalija paramą maistu, darbuojasi maisto perdirbimo virtuvėje ar labdaros valgykloje, kur gamina karštą maistą, turime savanorių, kurie padeda biure surašyti įvairius duomenis, taip pat yra ir savanorių, kurie padeda per renginius, fotografuoja, filmuoja, koordinuoja procesus.

Pamažu populiarėja profesinė savanorystė, kai ateina padėti srities profesionalai savo žiniomis, pavyzdžiui, teisininkas neatlygintinai prisideda konsultuodamas teisiniais klausimais ar profesionalus mechanikas padeda ar bent pataria, kaip suremontuoti automobilį.

Norint tapti „Maisto banko“ savanoriu reikia užpildyti savanorio registracijos anketą, kurią galima rasti „Maisto banko“ internetiniame puslapyje www.maistobankas.lt/reg. Jeigu internetu pildyti nepatogu, visada galima pasiskambinti į artimiausią organizacijos padalinį“, – sakė M. Petronytė.

Maisto švaistymas – didelė problema Pasak „Maisto banko“ atstovės, deja, bet maisto švaistymo problema dar labai aktuali. Nors daugiau žmonių apie tai susimąsto, tačiau vartotojiškumas, begalinis noras pirkti negalvojant, ar pavyks suvartoti, laimi.

„Prieš kurį laiką Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad Lietuvoje iššvaistoma 393,8 tūkstančiai tonų maisto. „

Maisto bankas“ per metus išgelbėja daugiau nei 6100 tonų, todėl potencialas daug kartų didesnis.

Jeigu tik pavyktų rasti sprendimo būdų, kaip išsaugoti ir visą likusį maistą, kaip jį paimti ir perduoti stokojantiems, galėtume padėti absoliučiai visiems sunkiau gyvenantiems žmonėms. Antra, maisto švaistymas milžiniška aplinkosaugos problema.

Naujam maistui auginti vis ariami nauji žemės plotai, dėl to nyksta dalis svarbios gyvūnijos, naudojami milžiniški kiekiai upių, ežerų, šaltinių vandens, alinama žemė, tačiau net 30 procentų viso užauginamo maisto išmetama. Taip pat veltui investuojami ir pinigai, žmogaus darbo jėga.

Tiek visko sudėjus į tai, kad maistas pasiektų mūsų namus, turėtume jį labiau gerbti ir neišmesti nė vieno gabalėlio. Tausodami maistą gerbiame mūsų pačių darbą, aplinką, etiškai elgiamės su tais žmonėmis, kuriems maisto trūksta“, – teigė M. Petronytė.