SAVIVALDYBIŲ GEROVĖS INDEKSAS 2022: KURIĄ VIETĄ UŽIMA KUPIŠKIO RAJONAS?

Vilniaus politikos analizės institutas pristatė 2022 metų savivaldybių gerovės indeksą.

Kad būtų patogesnė analizė ir lygiavertis palyginimas, visos 60 savivaldybių sugrupuotos į penkias kategorijas – didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, urbanizuotos savivaldybės, žiedinės savivaldybės ir kurortai.

Tarp 35 kaimiškųjų savivaldybių bendrame indekse Kupiškio rajonas užima 16 vietą.

Reitinguoja kasmet

Savivaldybių gerovės indeksą parengė Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI). Institutas susikūrė 2016 m. rudenį kaip įvairių sričių politikos ekspertų sambūris. 2017 m. sambūris užregistruotas kaip viešoji įstaiga, remiama tarptautinių ir nacionalinių donorų.

VPAI analitikai ir asocijuoti ekspertai analizuoja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, kelia nepatogius klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, siūlo valstybės gyvenimą skaidrinančius sprendimus. Leidinyje pateikiamas 2022 m. Savivaldybių gerovės indekso ir jo komponentų palyginimas su 2016–2021 m. indekso rodikliais.

Skelbiamo 2022 m. Savivaldybių gerovės indekso skaičiavimuose naudojami viešai prieinami 2021 m. oficialios statistikos duomenys garantuoja pirminės informacijos patikimumą ir kartu laiduoja indekso tęstinumą. Indekse naudoti duomenys surinkti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos užimtumo tarnybos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinių sistemų.

Indeksą sudaro 5 komponentai: socialinis saugumas; fizinis saugumas; ekonomikos gyvybingumas; švietimo kokybė; demografija.

Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykį), socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį.

Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.

Ekonomikos gyvybingumo komponentą – konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis.

Švietimo kokybės komponentą sudaro švietimo prieinamumo rodikliai: ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose ir švietimo rezultatų rodikliai: brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai.

Demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.

Atskirų komponentų vertinimas

Reitingo sudarytojai savivaldybes vertino indekso balu nuo nulio iki dešimties. Šis rodiklis ir jo kaita pateikiami nuo 2016 iki 2022 metų.

Ištyrus socialinio saugumo komponentą, kurį sudaro socialinės paramos gavėjų skaičius, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius, moterų ir vyrų užimtumo santykis, skurdo rizikos lygis, Kupiškio rajono savivaldybė tarp kaimiškųjų savivaldybių, surinkusi 2,7 balus, užėmė 13 vietą (2021 m. – 1,9 balo, 2020 m. – 1,7, 2019 m. – 1,5, 2018 m. šis punktas įvertintas vienetu, 2017 m. – 1,2, 2016 m. – 1,3).

Socialinio saugumo srityje tarp kaimiškųjų savivaldybių 2022 metais lyderiauja Švenčionių rajonas (4,1 balo).

Fizinio saugumo komponente (jį sudaro saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicinos pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų) Kupiškio rajono savivaldybei tenka 15 vieta ir 2,5 balo. 2021 m. – 1,6, 2020 m. – 1,9, 2019 m. – 2,5, 2018 m. – 2,9, 2017 m. – 2,2, 2016 m. – 2,3 balo.
Šiame komponente pirmauja Kretingos rajono savivaldybė (3,9 balo).

Pagal gyvybingos ekonomikos rodiklius 2022 metais Kupiškio rajono savivaldybei suteikta 1,8 balo (17 vieta), tuo tarpu užpernai – 1,5 balo, 2020 ir 2019 m. – po 1,2, 2018 m. – 0,9, 2017 m. – 1,3, 2016 m. – 0,9.

Šį komponentą sudaro darbo užmokestis (neto mėnesinis), veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje, veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui metų pabaigoje, užimtumo lygis.

Gyvybingos ekonomikos indekse pirmauja Kėdainių rajonas (2,9 balo).

Švietimo reitinge, specialistų nuomone, praėjusių metų situacija Savivaldybėje vertintina 6,7 balo ir 14 vieta.
Užpernai – 7,4 balo, 2020 m. – 7,3, 2019 m. – 6,1, 2018 m. – 5,8, 2017 m. – 6,8, 2016 m. – 5,9.

Šio komponento indekse lyderis taip pat Kėdainių rajonas (8,7 balo).

Sudėtingiausia situacija rajone sveikos demografijos komponente (jį sudaro demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje, neto migracija (balansas tarp atvykusių ir išvykusių asmenų)).

Čia esame vos 29 vietoje, surinkome tik 1,1 balo. 2021 m. – 1,9, 2020 m. – 2,4, 2019 m. – 1,9, 2018 m. – 1,4, 2017 m. – 1,9, 2016 m. – 2,2. Čia pirmą vietą tarp kaimiškųjų savivaldybių 2022 metais užima Kretingos rajonas.

Bendrame savivaldybių gerovės indekse, įvertinus visus penkis komponentus, Kupiškio rajonas užima 16 vietą, taigi pastaraisiais metais laikosi panašiame lygyje. 2022 metais skirti 3 balai. 2021 ir 2020 m. – po 2,9, 2019 m. – 2,6, 2018 m. – 2,6, 2017 m. – 2,7, 2016 m. – 2,5 balo. Kitaip tariant – jokio ryškaus kilimo ar kritimo Savivaldybėje nefiksuota, esame įsitvirtinę kaimiškųjų savivaldybių viduriuke.

Bendrame savivaldybių gerovės indekse tarp kaimiškųjų savivaldybių 2022 metais pirmauja Kretingos rajonas, tarp didžiųjų miestų – Vilniaus miesto savivaldybė, tarp kurortų savivaldybių – Neringos, tarp urbanizuotų – Elektrėnų, tarp žiedinių – Kauno rajono.

Pagal Vilniaus politikos analizės instituto inf. parengė Jurgita ŽIUKAITĖ