2024/03/29

 

SĄJŪDŽIO LAIKŲ VERTYBĖS IR ŠIANDIENA

Nuotrauka iš redakcijos archyvo
„Kupiškėnų minčių“ laikraščio direktorė-redaktorė

Prieš penkerius metus, minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo 30-metį, Seime nuskambėjo rezoliucija, kur pažymima, kad Lietuvos sąjūdžio reikšmė ir Lietuvos, ir pasaulio istorinei raidai iki šiol nepakankamai išnagrinėta. Raginta Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti šios programos finansavimą.

Deja, Sąjūdžio istorija neparašyta iki šiol.

Labai atkakliai domėdamiesi to meto įvykiais Lietuvoje, internete, kaip šiandien daugelis esame įpratę daryti, be abejo, rasime apie Sąjūdį įvairiausios informacijos. Tik norint išsamios, susistemintos ir per laiko prizmę neiškreiptos informacijos, tenka nusivilti. Iš Vilniaus institucijų buvo įvairių pastangų, kaip surinkti Sąjūdžio laikų archyvus.

Bandyta iš rajonų, miestų ir miestelių atminties institucijų, kurios saugo nemažai dokumentų, nuotraukų, tuos originalus paimti į Lietuvos centrinį archyvą.
Tačiau ar tai tinkamas ir vienintelis kelias?

Sąjūdžio istorijos dokumentai galėtų likti ir vietose, kur ir vyko tie svarbūs istoriniai virsmai, gal jie gali būti ir žmonių asmeniniuose albumuose, svarbiausia būtų žinoti, kokie jie ir kur yra. Pakaktų dokumentų ar nuotraukų kopijų, kurios būtų saugomos vienoje centrinėje institucijoje.

Svarbiausia, kad tos kartos, išgyvenusios Sąjūdį, palikuonys, vaikai ar anūkai, suvoktų šio istorijos periodo reikšmę, ir aptikę namuose ką nors iš to meto istorijos, tai vertintų ir pateiktų vietos bibliotekoms, muziejams ar spaudai.

Iki šiol įvairiose Lietuvos vietose muziejai, bibliotekos savarankiškai tvarko šio istorinio Lietuvos laikotarpio dokumentus. Vienur geriau, kitur kaip kam išeina.

Ilgametės Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotojos Linos Matiukaitės dėka padaryta daug. Surinkta išties nemažai vertingos informacijos, kurią naudosime savo straipsniuose, apžvalgose.

Klausime istorikų, Lietuvos atminties institucijų specialistų nuomonės, kokia metodika būtų patraukli kaupti, saugoti šio periodo istoriją. Gal tai paskatins visuomenę peržiūrėti savo asmeninius albumus ir dalintis turima informacija. Mielai priimsime, išklausysime Jus.

Paklausime to meto žmonių, aktyviai dalyvavusių ir Kupiškio rajone, ir kituose miestuose Sąjūdžio iniciatyvinėse grupėse, koks jų požiūris į šiandienos Lietuvą.

Taip įsiliesime į bendrą visos Lietuvos sąjūdžio atminties archyvą. Taip pasitiksime 35-ąsias Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo metines.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Ką ,Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, gali veikti žmogus, kurio žmona, okupacinės vykdomosios valdžios istutucijoje, yra trečias pagal rangą darbuotojas?

  • Bibliotekos el.puslapyje, jau negalima susirasti informacijos apie Sąjūdžio veiklą Kupiškyje. Sąjūdietis a+a Sebutis, visą Sąjūdžio medžiagą buvo atidavęs į Kupiškio muziejų. Ar ji dar ten yra? KGB daro viską, kad Sąjūdžio medžiaga būtų sunaikinta ir ištrinta iš istorijos….su žmonėmis , kurie dalyvavo ir gali liūdyti, ko gero bus padaryta tas pats. Nupirkta žiniasklaida ir lojalūs KGB politikai , tuo pasirūpins,

  • Ponia, Nomeda, jūs juk irgi ne sus Sąjūdžiu….jūs su konservatoriais, kurių tikslas-trinti iš istorijos viską apie Sąjūdį.

Rekomenduojami video