Kupiškio etnografijos muziejus saugo per 4000 Veronikos Šleivytės fotografijų ir negatyvų, apie 500 pastelės ir grafikos darbų, apie 800 epistoliarinės kolekcijos ir įvairiausių asmeninių dokumentų. Tačiau daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia V. Šleivytės fotografijos, tad ir muziejus, siekdamas vykdyti menininkės archyvo sklaidą, kartu su Nacionaline dailės galerija šių metų liepos–spalio mėnesiais surengė retrospektyvinę šios kūrėjos fotografijų parodą.
2022 m. pavasarį buvo parengtas ir pristatytas Lietuvos kultūros tarybai projektas „Veronikos Šleivytės kūrybos retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje“ (projekto vadovė Giedrė Zuozienė, muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyr. fondų saugotoja), kurio tikslas – skleisti ir aktualizuoti Veronikos Šleivytės kūrybinį palikimą, jos unikalią asmenybę, įtvirtinant šios menininkės palikimą Lietuvos kultūros istorijoje.
Laimėjus projektą vien paroda Nacionalinėje dailės galerijoje, sulaukusioje per 15 000 lankytojų, neapsiribota.
Planuojant rengti projektą jau buvo sumanyta kilnojamąją parodos versiją pristatyti Airijoje. Ir mums pavyko sumanymą įgyvendinti, lapkritį į šią šalį išvežta daugiau nei 80 pačių stipriausių menininkės fotodarbų.
Parodos atidarymas įvyko lapkričio 19 dieną Mitchelstown miesto Saint Georges meno centre. Meno centras įsikūręs bažnyčios pastate, kuris buvo pradėtas statyti 1801 m., o 1830–1831 m. modifikuotas ir išplėstas pagal architektų Jameso ir George’o Richardo Painų projektus.
Šiandien šio pastato dviejų pakopų 33 m aukščio bokštas yra ryškiausias Mitchelstown objektas. Šiame meno centre rengiamos parodos, vyksta klasikinės muzikos koncertai, konferencijos, tad ir Kupiškio krašto menininkės paroda būtent šiame pastate ir pristatyta.
Džiaugiamės, kad su V. Šleivytės palikimu, asmenybe susipažino ne tik vilniečiai ir sostinės svečiai Nacionalinėje dailės galerijoje, bet ir pirmą kartą muziejaus saugomos vertybės eksponuojamos tarptautiniu mastu.
Parodos atidarymo renginyje dalyvavo ne tik miesto bendruomenė, bet ir garbūs Korko grafystėje žinomi asmenys.
Savo įspūdžius apie V. Šleivytės nuotraukas ir parodą perteikė Deindre O’Brien, Korko grafystės mero pavaduotoja, šiltų žodžių negailėjo Frank O’Flynn, Korko grafystės tarybos narys, kuruojantis Mitchelstown miestą, savo įžvalgas išsakė parodos svečias Donatas Odinas, Lietuvos ambasados Airijoje atstovas, Kupiškio miesto garbės ambasadorius.
Parodą Airijoje pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė.
Ji akcentavo, kad V. Šleivytės fotografijos šiandien mus domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip jos vaidmenis – dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios – liudijantys dokumentai. Antra vertus, fotografija V. Šleivytei buvo komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius, ji ką nors užrašydavo kitoje pusėje ir siųsdavo artimiesiems.
„Kartais Vėra taip atrodo“ – vienas tokių įrašų. Jis liudija autorės savistabą ir primena apie būsenų laikinumą, laisvę nusistovėjusioms normoms ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kuriose viskas suvaidinta. Pagaliau V. Šleivytė ne tiek stebėjo pasaulį, kiek fiksavo savo pačios būtį jame. Todėl nėra aiškios perskyros tarp nuotraukų atminčiai ir fotografijos meno – tai tas pats gyvenimas, ta pati fotografinė visuma.
Muziejaus tikslas buvo ne tik V. Šleivytės fotografijų parodos „Kartais Vėra taip atrodo“ atidarymas ir menininkės asmenybės pristatymas lietuvių ir airių bendruomenėms, bet ir kultūrinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas su Saint Georges meno centru.
Sutartį pasirašė muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė ir Saint Georges meno centro direktorius Bill Power, garsus Airijos fotografas ir istorikas, išleidęs ne vieną knygą. Per susitikimą aptartos tolimesnio bendradarbiavimo gairės, būsimų parodų ir susitikimų perspektyva, apsikeista atminimo dovanomis.
Parodos atidarymą vainikavo Airijos styginių instrumentų kvarteto „Solas“ koncertas, kuriam vadovauja garsi smuikininkė, Airijos kamerinio orkestro lyderė Katherine Hunka.
Reikia pripažinti, kad tai didžiausia paroda iš Kupiškio etnografijos muziejaus saugomų eksponatų, kuri ne tik pristato ir aktualizuoja plačiajai tarptautinei visuomenei V. Šleivytės palikimą, menininkės unikalią asmenybę, bet ir prisideda prie Kupiškio krašto ir muziejaus garsinimo.
Tačiau be pagalbos suorganizuoti parodą svetur labai sunku ir kažin, ar viskas būtų vykę sklandžiai, jei ne nuoširdi pavienių žmonių ir įstaigų parama. Kupiškio etnografijos muziejus nuoširdžiai džiaugiasi neįkainojama rėmėjos ir savanorės Neringos Vaitiekaitienės pagalba, dėkoja Reginai Baltrūnienei, gyvenančiai Mitchelstown, subūrusiai į parodą ne tik lietuvių, bet ir airių bendruomenes. Esame labai dėkingi už paramą įmonei „Brolių medus“, parduotuvei „Domino“, UAB „Kumpeliukas“, įmonės „Bočiupis“ direktoriui Viliui Valintėliui, tautodailininkei Renei Sriubiškienei, vežėjams „MV Transport“, sėkmingai nugabenusiems parodą į Airiją. Už finansinį indėlį dėkojame pagrindiniam rėmėjui Lietuvos Kultūros tarybai, Kupiškio rajono savivaldybei ir rajono laikraščiui „Kupiškėnų mintys“.
Kupiškio etnografijos muziejaus inf.
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA