Vieną gražiausių mėnesių, kai žemė puošiasi įvairiaspalviais žiedais, skiriame Švč. Mergelei Marijai. Maldos Jai – skaitomos ar giedamos – vadinamos gegužinėmis pamaldomis (liaudiškai „mojavomis“).
Gegužės pamaldos yra labai sena religinė praktika. 1992 m. išleistame „Liturginiame maldyne“ rašoma, kad XII amžiuje užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau – Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII joms skyrė atlaidus ir paragino tikinčiuosius gausiai jose dalyvauti.
Gegužinės pamaldos bažnyčioje paprastai laikomos prie Dievo Motinos arba didžiojo altoriaus.
Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje meldžiamasi prie kairėje bažnyčios pusėje stovinčio Dievo Motinos altoriaus, kuriame malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas. Šiais metais, be kitų intencijų, per gegužines pamaldas meldžiamasi už Ukrainą, greitesnę karo baigtį, už karo metu žuvusius, prašant atsivertimo Rusijai.
Po pamaldų negausus būrelis išgirsta apie Popiežiaus palaimintomis karūnomis vainikuotus Švč. Mergelės Marijos paveikslus Lietuvoje, Ukrainoje esančias Dievo Motinos ikonas, vienintelį Ukrainos šventąjį – šv. Juozapatą (Ivaną Kuncevičių), kuris šventumui subrendo Vilniuje, apie vienuolius bazilijonus ir Lietuvoje įkurtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.
Įsimintini Dievo Motinos paveikslai Lietuvoje
Gegužinių pamaldų laikas skatina prisiminti Lietuvoje stebuklingais laikomus Švč. Mergelės Marijos paveikslus, jos vardu pavadintas bažnyčias. Primintina, kad Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos vardu tituluotos 158 šventovės – bažnyčios, koplyčios, dvi bazilikos ir net katedra.
Daugelyje Lietuvos bažnyčių prie Švč. Mergelės Marijos paveikslų matome votus – tai tikinčiųjų padėkos ženklai už patirtas malones, tai ir įvairius prašymus palydintys ženklai. Tačiau nepaisant votų gausos, ne visi paveikslai pripažinti stebuklingais. Lietuvoje popiežiaus palaimintomis karūnomis vainikuoti 6 Dievo Motinos paveikslai:
Trakų Dievo Motina (Švč. Mergelė Marija Lietuvos globėja) – vainikuotas 1718 m. rugsėjo 4 d. popiežiaus Klemenso XI dovanotomis karūnomis;
Sapiegų Dievo Motina (Švč. Mergelė Marija su kūdikiu), saugomas Vilniaus arkikatedroje, vainikuotas 1750 rugsėjo 8 d. popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis;
Šiluvos – Dievo Motinos su kūdikiu, ligonių sveikatos paveikslas (popiežius Pijus VI, 1786 m. rugsėjo 8 d.);
Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos paveikslas, vainikuotas 1927 m. liepos 2 d. popiežiaus Pijaus XI atsiųstomis karūnomis;
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos nuliūdusiųjų paguodos paveikslas – 1988 m. rugpjūčio 14 d. popiežiaus Jono Pauliaus II atsiųstomis karūnomis;
Žemaičių Kalvarijos Marijos krikščioniškų šeimų karalienės paveikslas – 2006 m. spalio 8 d. popiežiaus Benedikto XVI atsiųstomis karūnomis.
Ukrainoje graikų apeigų katalikai taipogi turi ganėtinai daug Dievo Motinai skirtų paveikslų – jie vadinami ikonomis. Paminėsime Hošivo Dievo Motinos ikoną – tai viena paskutinių popiežiaus palaimintomis karūnomis vainikuota ikona; kitas svarbus faktas – šios ikonos fotografuota kopija (tik daug mažesnė) puošia Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčią; ji yra ir Skapiškyje – ukrainistikos muziejuje. Be to, Kupiškio rajono savivaldybėje, kaip ir kitose Lietuvos vietose, apsigyvenus pabėgėliams ukrainiečiams, lietuviai, bendraudami su jais, turi žinoti ir apie ukrainiečių garbinamas ikonas bei šventuosius.
Hošivo Dievo Motinos ikona
Pažymėtina, kad Ukrainoje yra per 30 Dievo Motinos paveikslų, vainikuotų popiežių karūnomis. Vienas iš vėliausiai popiežiaus karūnomis vainikuotų stebuklingų paveikslų Ukrainoje – Hošivo Kristaus Atsimainymo bazilijonų vienuolyno bažnyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu paveikslas. Hošivo Dievo Motina dar vadinama Karpatų karaliene, Šviesaus kalno valdove, ji – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino globėja. Hošivas ir Švč. Mergelės Marijos ikona – vienas iš labiausiai piligrimų lankomų religinių ir istorinių architektūrinių vietų Vakarų Ukrainoje. Kasmet čia apsilanko keletas milijonų įvairių tikėjimų maldininkų iš įvairių Europos kraštų. Hošivas – viena šventų Ukrainos vietų, jis prilyginamas Taboro kalnui Jeruzalėje.
Patirtos malonės ar stebuklai meldžiantis prie Švč. Mergelės Marijos ikonos registruojami. Išleistos jau kelios knygelės, padaryti pasakotojų videoįražai. Tarkim 1936–1939 m. melsdamiesi prie šios stebuklingos Dievo Motinos ikonos pasveiko daugiau kaip 100 žmonių.
Hošivo Švč. Mergelės Marijos ikonos istorija nuo pirmų nutapymo metų (1704–1705) sudėtinga, apipinta legendomis, stebuklais.
Iš Antrojo pasaulinio karo išlikęs toks liudijimas. Raudonajai armijai smarkiai apšaudant kalne įsitvirtinusius vokiečius, užsidegė bažnyčia, vienuolyno pastatai. Tačiau siena, ant kurios kabojo Dievo Motinos ikona, išliko nepaliesta ugnies. Nebuvo sužeisti ir vienuoliai, kurie meldėsi prie ikonos, prašydami Dievo Motinos užtarimo.
1950 m. kovo mėnesį vienuolynas sovietinės okupacinės valdžios buvo uždarytas (kiti vienuolynai Ukrainoje uždaryti daug greičiau). Vietiniai gyventojai tokį „uždelstą vienuolyno uždarymą“ laiko Dievo Motinos malone. Uždarius vienuolyną beveik po trijų mėnesių – 1950 m. birželio 1 d. – stebuklingąją ikoną konfiskavo Stanislavskio srities saugumo darbuotojai. Ir ikona dingo, nes jos šarvai buvo auksiniai (2,5 kg aukso), ji įvertinta 500 tūkstančių dolerių. Dar yra tokių teiginių, kad ikona pakliuvusi į privačią kolekciją Vakaruose. Pasakojama, kad žmonės, kurie norėjo ikoną išsaugoti, sovietų valdžios buvo išvežti į Sibirą.
Hošivo vienuolyno atgimimas prasidėjo 1987 m. Romoje gyvenęs ukrainiečių menininkas, ikonų tapytojas tėvas Juvenalijus Mokryckis, sumanė atkurti Šviesaus kalno valdovės kopiją. Šią ikoną pašventino popiežius Jonas Paulius II. Ji dabar puošia Rotondą, esančią Hošivo vienuolyno teritorijoje.
2001 m. liepos 12 d. netikėtai atsirado stebuklingos Hošivo ikonos kopija, datuota XIX a. pabaiga. 2009 m. liepos 1 d. popiežius Benediktas XVI palaimino ir pašventino auksines karūnas ir apkaustus Hošivo stebuklingajai Dievo Motinos ikonai. Hošivo vienuolyno bažnyčia Apaštalų Sosto dekretu paskelbta Didžiąja bazilika ir įvesta į didžiąsias viso pasaulio Katalikų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atlaidų vietas.
Rugpjūčio 28 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventėje – Šviesiajame kalne Dievo Motinos ikona buvo karūnuota. Hošivo Marijos centras įjungtas į Popiežiškosios Švenčiausios Marijos Didžiosios baziliką: suteikti visuotiniai atlaidai, kokius turi ir Popiežiškoji Švč. Marijos Marijos Didžioji bazilika.
2010 m. rugsėjo 27 d. Hošive vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM (jis yra lankęsis Kupiškyje ir Skapiškyje) pašventino atrestauruotą Kryžiaus kelią ir Kristaus Karsto koplyčią, vyskupas Sofronas Mudryj OSBM – 2011 m. pašventino naują ikonostasą.
Tuometinio vienuolyno vyresniojo tėvo Damjano (Zinovijaus Kastrano) OSBM dėka paveikslas iškeltas į dešinę bažnyčios pusę – taigi tapo altoriumi, prie Dievo Motinos ikonos galima prieiti, užlipus specialiais laipteliais, panašiai kaip yra Pivašiūnuose, priliesti jo apkaustus, pasimelsti.
Hošivo Dievo Motinos ikonos kopija yra Vilniuje.
2013 metais Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonui tėvui Pavlo (Petro Jachimecui) OSBM minint 25-erius kunigystės metus, iš Hošivo atvežta ir jam padovanota stebuklingos ikonos kopija. Deja, kažkokie niekadėjai ikoną iš Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo koplyčios išsinešė. Nusikaltėliai nesurasti.
Beveik po metų kunigui padovanota nauja ikona, kuri ir dabar puošia Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčią. Prie jos maldai sustoja ne tik ukrainiečiai, bet ir šioje bažnyčiose apsilankantys turistai.
Gegužinių pamaldų metu meldžiantis už Ukrainą glaustos žinios apie Hošivo Stebuklingą Dievo Motinos ikoną padeda geriau suprasti tvirtą ukrainiečių tikėjimą ir pasiaukojamą kovą už laisvę, savo Tėvynę, Dievą.
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
