VIETOJE NENUSTYGSTANTI FAUSTA SVAJOJA TAPTI KRIMINALISTE

Pagal savo pomėgius Fausta įsijungia į įvairius užsiėmimus.

Šešiolikmetė Fausta Balčiūnaitė spėja visur. Gimnazija, po jos – Meno mokykla arba Jaunimo centras. Mergina dar yra jaunoji šaulė, dalyvauja folkloro ir paveldosaugos kolektyvo „Jaunimo Ramuva“ veikloje, yra gimnazijos mokinių parlamento narė, o nuo sausio įsijungė ir į Kupiškio rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybą. Įvairios veiklos daugybė, bet Faustai toks gyvenimo ritmas labai patinka.

Jurga BANIONIENĖ

Naujas užsiėmimas

Kupiškio jaunimo reikalų tarybos nare visai neseniai tapusi Fausta sakė, jog pati ryžosi pasisiūlyti, pamačiusi informaciją, kad kviečiami nauji, iniciatyvūs žmonės. „Pagalvojau, kodėl neišbandžius dar vieno vaidmens, nes daug kur stengiuosi dalyvauti, manęs visur pilna. Užpildžiau paraišką, parašiau motyvacinį laišką ir gavau kvietimą į atranką, buvau išrinkta“, – kalbėjo F. Balčiūnaitė.

Jos manymu, Kupiškyje jaunimas gana pasyvus, atrodo, informacijos, kuo galima užsiimti, pakanka, bet įsitraukiama per mažai. Kodėl, sunku pasakyti. Gal trūksta iniciatyvos, gal stabdo baimė.

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainuose.

„Į Jaunimo reikalų tarybą ėjau vedama idėjos sukurti naujų dalykų, pateikti pasiūlymų, kaip aktyvinti jaunimą, įtraukti, prikalbinti, kad jie pradėtų šviesti ir kitus jaunuolius, kad būtų matyti, kad galima kažką daryti, kad yra ką veikti, nėra taip, jog visi tik sėdi namie prie kompiuterių. Jaunimo reikalų taryboje atstovauju Kupiškio jaunimo centrui, nes mano akimis, jis suteikia galimybę mums, jauniems žmonėms, save parodyti, vykdomos įvairios nevyriausybinės švietimo programos, projektai.

Jaunimo reikalų taryba sprendžia svarbias problemas, noriu prisidėti ieškant kuo įvairesnių jų sprendimo būdų. Manau, kad tinku čia, nes esu tikrai komunikabilus žmogus, mėgstu bendrauti“, – pabrėžė Fausta.

F. Balčiūnaitė jau antrus metus priklauso Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių savivaldai, tad mano, kad turi tam tikros patirties.

Lydima muzikos

Įvairios veiklos turinti gimnazistė sakė negalinti atsakyti į klausimą, kodėl ją viskas domina, kodėl yra labai aktyvi.

„Pati ieškojau atsakymo, bet iki dabar jo neradau. Turbūt nuo mažens tokia esu, nuo darželio laikų dalyvaudavau įvairiuose konkursuose. Mokantis Povilo Matulionio progimnazijoje, muzikos mokytoja Daiva Palionienė pakvietė į folkloro ansamblį „Zbitkai“, taip viskas ir užsikūrė. Šiandien esu Kupiškio kultūros centro kolektyvo „Jaunimo Ramuva“ dalis. Jau dešimtus jubiliejinius metus leidžiu ir Kupiškio meno mokykloje, groju fortepijonu, lankiau chorą. Šiuo metu mokausi pagal išplėstinio muzikinio ugdymo programą. Nenorėjau išeiti, nuo pirmos klasės čia esu, Meno mokykla – lyg antri namai, visa bendruomenė sava, pripranti“, – pasakojo gimnazistė.

Folkloro kolektyve „Zbitkai“ su jo nariu Dovydu. 2017 m.

Labai gražų balsą turinti Fausta pradėjo dainuoti darželyje. Kartais tėvai vaikus verčia eiti į muzikos mokyklą, jai buvo kitaip, pati norėjo lavinti savo muzikinius gabumus. „Paprašyta padainuoti visada sutikdavau, tai mane labai traukė. 2019 metais pildžiau paraišką į „Lietuvos balsas. Vaikai“, buvau papuolusi į įvadines atrankas, bet kadangi man turėjo sueiti penkiolika metų, nebepatekau, nes buvau per sena“, – juokavo Fausta.

– Liaudies dainą mylinti Fausta dalyvauja Kupiškio kultūros centro folkloro ir paveldosaugos kolektyvo „Jaunimo Ramuva“ veikloje.

Išskirti, kas labiau patinka, dainavimas ar grojimas, ji tikino negalinti, abu dalykai artimi. „Su muzika turiu įdomų ryšį. Ir klausau, ir stengiuosi pati atlikti įvairias dainas, ir popmuziką, ir liaudies dainas, ir sutartines, repertuaras labai platus. Kokią muziką klausyti, renkuosi pagal nuotaiką. Šeimoje yra dainuojančių, bet profesionaliai – ne. Mama yra pasakojusi, kad mano prosenelis buvo pats pasidaręs smuiką, neįtikėtina“, – kalbėjo F. Balčiūnaitė.

Kupiškėnė yra dalyvavusi muzikos olimpiadoje, sėkmė šypsojosi, papuolė į respublikinį etapą, užėmė septintą vietą šalyje.

Tautinis kostiumas ar šaulio uniforma – vienodai artimi

Dar mokydamasi P. Matulionio progimnazijoje, Fausta įsijungė į Kupiškio Stasio Lozoraičio 505-osios šaulių kuopos veiklą. Ją visada domino tokie dalykai, kaip karas, karo medicina, šaudymas. „Ta disciplina visada buvo man artimas dalykas ir stimulas kažko siekti. Vis aktyviau įsiliejau į šaulių veiklą, jau turbūt šešerius metus jiems priklausau, mano siekiamybė dabar būti rajono šaulių kuopos paramedike. Yra tam tikri kursai, kuriuos gali išklausyti, gauni pažymėjimą. Dalyvavimas šaulių veikloje ta vieta, kur parodai savo patriotizmą, kaip myli, gerbi savo šalį. Sužinome ne tik daug istorijos faktų, bet ir įgyjame psichologinių žinių“, – mintis dėstė pašnekovė.

Šaulių mokymuose. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Šaulio uniformą, kaip ir tautinį kostiumą, Faustai visuomet labai gera dėvėti. „Tai – du komplektai drabužių, kurie kelia tam tikrą pasididžiavimą, gal kitiems atrodo, kad tai lėkšta, man – labai gražu“, – tvirtino ji.

Visai neseniai, nuo šios vasaros, F. Balčiūnaitė įsijungė ir į Kupiškio jaunimo centro veiklą, jau spėjo tapti aktyvia jo lankytoja.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad su drauge sėdėdamos kavinukėje, pamatėme „Facebook“ įrašą, kad kviečiama į jaunimo fiestą, kur susirenka didelė dalis jaunimo centrų. Dalyvavau čia, paskui išvažiavome į stovyklą Šventojoje, ten atsirado daug draugų, užsimezgė naujos pažintys. Po to gavau pasiūlymą dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainuose. Ta savaitė, praleista kartu su projekto dalyviais, padarė įtakos, taip Jaunimo centre ir likau. Jis mane sužavėjo gera atmosfera, žinojimu, kad visada esi laukiamas, gali išsipasakoti, visada yra veiklos. Puikus pavyzdys – neformalios jaunimo grupės. Mane labai sudomino ugnies žonglieriai, turbūt visi kupiškėnai, kurie mato jų pasirodymus, stebisi, kaip tai įmanoma, bet už visko slypi daug sunkių treniruočių, nuoseklaus darbo. Pati priklausau ugnies žonglieriams, tik žongliruoti su ugnimi dar nebandžiau. Į Kupiškio jaunimo centrą ateinu praleisti laisvalaikio, pabūti su bendraminčiais, daug gaminame“, – pasakojo mergina.

Altruizmas – nesvetimas

Beje, gaminimas – dar vienas Faustos hobis. Mėgsta sukiotis virtuvėje, gamina viską – ir saldžius desertus, ir mėsos patiekalus. Tik laiko tam lieka nedaug, nes yra labai užimta – kasdien skuba į mokyklą, paskui repeticija „Jaunimo Ramuvoje“ arba Meno mokykla, jei spėja, lekia į Jaunimo centrą, o namo grįžta apie šeštą ar septintą valandą, tuomet dar laukia namų darbai.

„Bet man taip patinka. Neįsivaizduoju savęs gyvenančios ramiai, esu kaip tas žiurkėnas, besisukantis rate. Pati esu ekstravertė, man reikia žmonių, bendravimo, veiklos. Mėgstu ir noriu skleisti savo idėjas, siekiu, kad ir kiti prie jų prisidėtų. Labai norėčiau, kad Kupiškyje jaunimas nebijotų kalbėtis, išsipasakoti. Blogai, kad ne tik Kupiškio, bet ir visos šalies jaunimas bijo prašyti pagalbos, kreiptis į psichologus. Labai norėčiau, kad to neliktų, yra specialistų, kurie padeda, jų turime ir pas mus. Jei matau, kad žmogui kažkas negerai, iš visų jėgų stengiuosi jam padėti. Mano vizija, kad jaunimas, visi kiti žmonės būtų laimingi. Gyvename čia ir dabar, šią minutę, reikia daryti tai, kas mus domina, kas motyvuoja, priverčia būti laimingus. Aš pati save stengiuosi motyvuoti, kad ir keista, mano draugai nėra aktyvios asmenybės, bet kitaip nemoku, tiesiog nepagalvoju, kad galėtų būti kitaip“, – savo gyvenimo filosofiją dėstė F. Balčiūnaitė.

Vilioja valstybės tarnyba

Paklausta, ar mokslai dėl to nenukenčia, ji tikino, jog reikia mokėti planuoti savo laiką ir viskas pavyks. Pamąstymų dėl studijų Fausta turi visokių, kadangi patinka padėti kitiems, jaučia pareigą tai daryti, pagalvoja apie mediciną, bet labiau traukia valstybės tarnyba. „Viena iš mano ambicijų, svajonių yra tapti kriminaliste arba teismo medike, tai specialybės, kur gali dirbti tikrai ne kiekvienas. Kraštutinis pasirinkimas būtų pedagogika. Mama – siuvėja, bet amatai manęs visiškai netraukia, tėtis yra tolimųjų reisų vairuotojas, tai irgi – ne man. Vaikystėje labai daug laiko praleidau kaime su tėčiu, tad tie vyriški dalykai, supratimas apie techniką, automobilius ir liko“, – sakė Fausta.

Laisvalaikį ji pasakojo mėgstanti leisti su šeima, draugais, keliauti.

Kupiškyje gyventi Faustai patinka. Jos manymu, tiems, kurie nori siekti didelės karjeros, jis gal ir per mažas, todėl abejoja, ar baigusi studijas norėtų grįžti, čia gyvena daugiau vyresnės kartos žmonių. Antra vertus, nemažai jaunimo persikelia į provinciją, gal dėl to, kad čia yra pigiau gyventi nei didmiestyje, nėra didelio skubėjimo. Ne kartą save pagavo mąstant, kad neįsivaizduoja gyvenimo dideliame mieste, bet gimtinėje – taip pat. Traukia jūra, galbūt ji ir pavilios.