PRISIMINTI NUŽUDYTI KUPIŠKĖNAI

Šiais metais Lietuvoje vyksta „Atminties kelio“ projektas, kurį organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Pirmas renginys prasidėjo Gargžduose, o vienuoliktas – Kupiškyje. Organizuojant šį renginį prisidėjo ir Kupiškio etnografijos muziejus.

Aušrinė MERKYTĖ

Aukų pagerbimas

„Atminties kelio“ dalyvių eisena nuo Kupiškio etnografijos muziejaus. Iš kairės: Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Marius Janukonis, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje darbuotoja Linley Wartenberg.

„Simboliška, kad šiandien stovime prie Kupiškio etnografijos muziejaus, kuriame laikinai saugoma atminimo lenta su nužudytų Kupiškio žydų vardais ir pavardėmis. Jų atminimą įamžino ir sąrašą prieš daugiau kaip 60 metų sudarė Stefanija Glemžaitė su seserimis ir talkininkais“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė.

Nuo muziejaus renginio dalyviai pajudėjo į Laisvamanių kapines, kuriose ir vyko aukų pagerbimo ceremonija.

Nužudytų Kupiškio žydų vardus ir pavardes skaitė Povilo Matulionio progimnazijos mokinės. Dešinėje – Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė.

Nužudytų Kupiškio žydų vardus ir pavardes skaitė Povilo Matulionio progimnazijos mokinės.
Vėliau Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas kalbėdamas akcentavo, kad turime čia nužudytus kraštiečius pagerbti, prisiminti ir nepamiršti, nes žmogus gyvas tol, kol yra prisimenamas ir pagerbiamas.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Marius Janukonis teigė, kad žodis Holokaustas daugeliui žmonių skamba sudėtingai, bet už jo mūsų kaimynai, draugai, bendrapiliečiai. Ambasadorius dėkojo Kupiškio bendruomenei už tai, kad ji stengiasi prisiminti istoriją ir įamžino beveik visų Kupiškio žydų vardus ir pavardes. Tas labai svarbu, nes Lietuvoje ne visi miestai tai yra padarę.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu žodį tarė ambasados darbuotoja Linley Wartenberg. Viešnia iš Vilniaus kalbėjo: „Sunku būtų išmatuoti Holokausto aukų kančios mastą. Kiekvienas iš šių šimtų tūkstančių žydų, nužudytų Kupiškyje ir visoje Lietuvoje, buvo įaustas į Lietuvos visuomenės audinį. Jie turėjo vardus. Jie turėjo planų ir svajonių. Galime tik įsivaizduoti, kaip jie būtų praturtinę šią šalį ir pakeitę pasaulį, jei nebūtų nužudyti vien dėl to, kad buvo žydų tautybės.

Prie paminklo Laisvamanių kapinėse. Iš kairės: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Marius Janukonis ir Necha Nadiežda Krakovskaja (viduryje) padėjo akmenukus ir uždegė žvakes savo seneliams ir visiems nužudytiems žmonėms.

Viena esminių Holokausto pamokų yra tokia, kad netolerancijos akivaizdoje tyla kelia didelį pavojų mums visiems. Mūsų atsakas į visas netolerancijos formas turi būti aiškus: neapykantai čia vietos nėra. Siekdami gyvenimo idealų, būdami pasiryžę ginti pažeidžiamus žmones – taip mes galime pagerbti tuos, kurie prarado gyvybę.“

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas perdavė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky padėką renginio organizatoriams ir dalyviams, dėkojo asmeniškai.

Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus kvietė neužmiršti Vernerio Liovės, kuris prieš karą dėjosi uoliu sovietų valdžios šalininku ir atkakliai agitavo kupiškėnus stoti į komjaunimą. O atėjus vokiečiams tapo Kupiškio miesto komendantu ir pasirašydavo įsakymus šaudyti savo mokinius komjaunuolius ir žydų tautybės gyventojus.

Savo senelių Chanos Lejos Šlamovos ir Mendelio Smilgos atminimą pagerbė Necha Nadiežda Krakovskaja dėkodama kupiškėnams už prižiūrimas žydų laidojimo vietas, už istorinės atminties sklaidą.
Pagerbiant nužudytųjų atminimą, ant paminklo Holokausto aukoms padėti akmenukai su kupiškėnų vardais, smuikais grojo Kupiškio meno mokyklos mokinės.

Tyrimai, veikla ir įžvalgos Holokausto tema

Į Kupiškio etnografijos muziejų gausiai susirinkę kupiškėnai ir svečiai klausėsi istoriko dr. Arūno Bubnio pasakojimo.
Jurgitos Malevičiūtės nuotraukos iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo

Renginys tęsėsi Kupiškio etnografijos muziejuje.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė perteikė savo įžvalgas apie 1939 metų Stalino ir Hitlerio susitarimą su slaptaisiais protokolais – juodžiausią dieną Europoje.

Šiandien tai labai aktualu, kai šalia turime neprognozuojamas kaimynes. Pasak R. Juknevičienės, svarbu, kad žinotume ir prisimintume savo istoriją ir neleistume, kad tai pasikartotų ateityje.
Istorikė A. Jonušytė pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus vykdomas veiklas ir tyrimus Holokausto tema. Dėkojo dr. Arūnui Bubniui už tris parašytus straipsnius muziejininkės sudarytiems leidiniams. Didžiuodamasi kalbėjo, kad dviem knygoms apie Kupiškio ir rajono žydų bendruomenę pratarmes parašė pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinį direktorių istoriką dr. Arūną Bubnį, leidinio „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ autorių.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė pristatė jų institucijos šiais metais išleistą leidinį „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“, kurio autorius istorikas dr. A. Bubnys.

Mokslininkas apžvelgė žydų padėtį Lietuvos provincijoje ją okupavus vokiečiams. Kalbėdamas apie mūsų miestą sakė: „Kupiškyje naikinimo ir žudymo procesas vyko šiek tiek kitaip. Čia nebuvo dviejų ar trijų žudynių akcijų. Žudynės vykdytos daug kartų, bet nedidelėmis grupėmis. Dažniausiai po keliasdešimt žmonių. Iki rugsėjo beveik visa Kupiškio žydų bendruomenė sunaikinta. Kupiškyje, palyginti su kitais Lietuvos apskričių, valsčių centrais, buvo nužudyta labai daug ne žydų tautybės žmonių, apie 500 lietuvių, rusų sentikių, ne tik Kupiškio valsčiaus, bet būdavo atvežami egzekucijoms iš Rokiškio, Viešintų, kitų valsčių gyventojai.“

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomojo direktoriaus pavaduotoja I. Vilkienė įteikė padėkas renginio organizatoriams ir pagalbininkams, o renginį apibendrino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė. Svečiams įteiktos Savivaldybės dovanos ir Etnografijos muziejaus leidiniai apie Kupiškio žydų bendruomenę.

Kupiškio renginyje, skirtame prisiminti prieš 80 metų prasidėjusiam Holokaustui, kai naikintos žydų bendruomenės Lietuvoje, gausiai dalyvavo ir rajono gyventojai.