Socialiniai tinklai jau kurį laiką yra patogi bendravimo priemonė. Tai ypač populiaru ir tarp jaunimo. Siekdami pritraukti kuo platesnę auditoriją, šį bendravimo būdą prisijaukino ir daugelis verslininkų, menininkų ar netgi politikų, kurie jei ne patys to imasi, tai samdo asmenis, administruojančius socialinių tinklų paskyras.
Interaktyviomis bendravimo priemonėmis turėtų naudotis ir savivaldybės.
Ar Kupiškio rajono savivaldybės darbuotojai bendrauja su jaunimu per socialinius tinklus? Kaip jiems sekasi palaikyti ryšį su jaunimu informacinių technologijų pasaulyje?
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Jaunimo balsas
Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių prezidentė, abiturientė Augustina Zabukaitė, atvira – socialiniai tinklai yra svarbi jos ir bendraamžių gyvenimo dalis. Ten verda visas jaunimo gyvenimas, atsispindi kasdienybė, troškimai, iniciatyvos. Anot A. Zabukaitės, liūdna, kad socialiniuose tinkluose reiškiasi mažai Savivaldybės darbuotojų. Nenori ar nemoka – nežinia, bet susidaro toks įspūdis, kad jaunimo balsas menkai kam įdomus ir retas parodo, kad nori jį išgirsti.
Tačiau yra ir keletas socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiančių Savivaldybės atstovų, kurie ne tik virtualiai bendrauja su jaunimu, bet ir palaiko įvairias iniciatyvas, jas skleidžia ar paspaudžia patiktukus, dažnai palieka vieną kitą palaikomo turinio komentarą.
„Bene aktyviausiai socialiniame tinkle „Facebook“ reiškiasi Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Taip pat aktyviai su mumis pradėjo bendrauti ir jaunimo reikalų koordinatorė Jolanta Balabonienė (apie naują jaunimo reikalų koordinatorę Jaunimo reikalų tarybai priklausantis jaunimas sužinojo ne iš jos pačios, o iš sausį „Kupiškėnų mintyse“ pasirodžiusio straipsnio „Dėmesys jaunimui Savivaldybės planuose“ – aut. past.). Su ja susirašinėjame per „Messenger“ programėlę, atrašo labai greitai“, – sakė A. Zabukaitė.
Pasak gimnazistės, gaila, kad kalbant apie Savivaldybę galima pasakyti tik tiek pavyzdžių. Augustinos manymu, socialiniai tinklai jau seniai yra įprasta bendravimo forma, tad ir Savivaldybės atstovai turėtų daugiau dėmesio skirti šiai bendravimo formai.
„Žvelgiant į ateitį, jei Savivaldybės darbuotojai norės sekti tai, kas jaunimui svarbu, turės prisitaikyti prie bendravimo per socialinius tinklus formos ir neišvengiamai turės įprasti jais naudotis“, – pastebėjimą išsakė abiturientė.
A. Zabukaitei pritarė ir bendramintė, taip pat Jaunimo reikalų tarybos narė, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinė Kamilė Balaševičiūtė.
„Visai neseniai per „Messenger“ programėlę susirašinėjome su jaunimo reikalų koordinatore Jolanta Balaboniene, bendravome dėl veiklos mažomis grupėmis, viskas vyko sklandžiai“, – pasakojo K. Balaševičiūtė.
Gimnazistė teigė sekanti Kupiškio rajono Savivaldybės puslapį „Facebook“ paskyroje ir įvardijo jį kaip gana informatyvų, matyti, kad naujienų srautas juda, puslapio informacija dažnai atnaujinama, tačiau būtų kur kas šauniau, jei ji būtų prieinama ir kituose socialiniuose tinkluose, mat šiuolaikinis jaunimas vien tik „Facebook“ neapsiriboja.
Problemos nėra
Antai Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės J. Balabonienės manymu, esant reikalui, turint idėją, pasiūlymą ar problemą, žmonės (tiek vyresni, tiek jaunimo atstovai) dažniausiai iki šiol kreipiasi tiesiogiai į įstaigą, jos darbuotojus, o ne socialinių tinklų keliais. Rajonas nedidelis, informacija tikrai pasiekiama, telefonais naudojasi visi.
Kokiais socialiniais tinklais Savivaldybė bendrauja su jaunimu? Kaip tas grupes ar puslapius jaunimui rasti?
Dabar, karantino metu, Savivaldybės darbuotojai atsako besikreipiantiems į telefoninius skambučius ir elektroniniu paštu visomis darbo dienomis. ,,Facebook“ yra paskyra ,,Kupiškio rajono savivaldybė“, ten pateikiama dalis Savivaldybės tinklalapio naujienų, atsakoma į aktualius komentarus ir ,,Messenger“ žinutes per dieną ar kelias dienas.
Ar esant reikalui jaunimas gali kreiptis į Jus – t. y. užduoti rūpimus klausimus į Jūsų asmeninį „Facebook“ profilį?
Dažniausiai sulaukiu telefoninių skambučių ar laiškų darbiniais kontaktais, esant reikalui, galiu atsakyti ir iš asmeninio profilio.
Socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta ir oficiali mero Dainiaus Bardausko paskyra. Ar jaunimas gali ten kreiptis ir gauti reikiamą atsakymą?
Gali būti, kad taip, jis pats konkrečiai apie tai atsakytų. Toje pačioje paskyroje yra informacija, kad greičiau meras pasiekiamas el. paštu [email protected] arba [email protected] .
Ar sutinkate su mintimi, kad Savivaldybėje reikėtų naujoviškesnių jaunimo informavimo priemonių? Jei taip, kokių?
Kas domisi, seka naujienas, skaito Savivaldybės tinklalapį, ten informacija atnaujinama kasdien, viešinami nauji įsakymai ir Savivaldybės tarybos sprendimai, galima rasti ieškomo specialisto kontaktus ir susisiekti. Jaunimą tikslingai nukreipia ugdymo įstaigų ir jaunimo darbuotojai iš Kupiškio jaunimo centro, atvirųjų jaunimo erdvių, esančių Subačiuje ir Šepetoje, seniūnijų darbuotojai, nes turi tiesioginį, artimesnį ryšį su jaunais žmonėmis ir stengiasi padėti. Apie efektyvesnes, naujoviškesnes informavimo priemones visada verta pasvarstyti, bet tai turi būti kolektyviniai įstaigos sprendimai.
Elektroniniai laiškai ir telefono skambučiai – atgyvenę
Didelę socialinių tinklų turinio kūrimo, reklamos strategijų socialiniuose tinkluose sudarinėjimo ir įgyvendinimo patirtį turintis klaipėdietis Šarūnas Petras Liutinskis tikino, kad šiandien tarp jaunimo populiariausi yra „Instagram“ ir „Tik Tok“ socialiniai tinklai. Taip pat jaunimas pamėgęs ir socialinį tinklą „Snapchat“, o „Facebook“ jau nebėra toks populiarus, koks buvo prieš keletą metų. Taip yra todėl, kad šis socialinis tinklas tapo per daug komercinis, turinį baigia išstumti reklamos. Dar jaunimas naudojasi „Twitter“ ir „Linkedin“ socialiniais tinklais, bet jų populiarumą nurungia anksčiau išvardyti.
„Instagram“ taip pat laikosi iš reklamos. Tendencija tokia, kad vėliau jaunimas iš ten trauksis į kitus socialinius tinklus. Šiuo metu turbūt labiausiai įtraukiantis tinklas yra „Tik Tok“, čia jaunimas praleidžia daugiausia laiko. Taip yra todėl, kad sukurtas labai geras algoritmas. Kuo ilgiau naudojiesi, tuo ilgiau norisi juo naudotis“, – pastebėjo Š. P. Liutinskis.
Pašnekovas be užuolankų išsakė ir savo, kaip jaunimo atstovo, nuomonę. Kiek pačiam teko susidurti, retas valstybinių institucijų darbuotojas bendrauja per socialinius tinklus ir ši opi problema kyla ne tik iš atsainaus požiūrio į jaunimą, nenoro prisitaikyti, bet ir dėl kartų skirtumo.
„Turbūt esate girdėję posakį, kad jei gavai darbą valstybiniame sektoriuje, tai – visam gyvenimui. Darbuotojų kaita lėta, o tai reiškia, kad jaunimui įsidarbinti šansų mažoka, nebent tada, jei kas nors iš darbuotojų išeina į pensiją.
Šiandieniniais laikais informaciją norime gauti čia ir dabar, o ne po kelių darbo dienų. Socialiniai tinklai labai gelbėja, kol iš savo savivaldybės atsakymą gausi, vienoje ar keliose socialinių tinklų grupėse paklausęs kaipmat gali gauti atsakymą, ir ne vieną, tik ne visi jie gali būti aiškūs ir teisingi.
Jei savivaldybės bendrautų su jaunimu per visus socialinius tinklus, būtų kur kas prieinamiau ir paprasčiau. Būtų protinga įsteigti savivaldybėse ir atitinkamus etatus specialistų, kurie tų socialinių tinklų paskyras administruotų. Labai tikėtina, kad nežinia kada tai bus, naujovių visi baidosi.
Bendraujant visais socialiniais tinklais galima pritraukti daug platesnę auditoriją. Puikus to pavyzdys yra ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė“, – įžvalgas atskleidė Š. P. Liutinskis.
Virtual voice | 2021-03-19
|
Jei kalbėtis telefonu yra lėčiau negu rašyti, tai arba labai lėtai kalbi arba sekretore-teksto surinkinėtoja dirbi. Bendravimas gyvai niekada neatstos susirašinėjimo. Nebent bijai kalbėti gyvai. Arba nebemoki. Nes kai vien pirštai kalba, verbalika atbunka nenaudojama. Komentaras buvo apie tai, kad chat’inimas ir tampa pagrindine veikla, o ne priemone kažkokiai veiklai vykdyti. Kas ir būdinga „žaliam“ jaunimui. Ir tai pateikiama kaip darbuotojų atsilikimas, nes nepataikauja jaunimo madoms, kurios nebūtinai yra gyvenimo prasmė. Gal tik paaugliui taip atrodo. Pažįstu daug paauglių, kurie nesiorientuoja realiam gyvenime, negali atlikti elementarių užduočių. Vien dėl to, kad visą laisvalaikį praleidžia prie PC arba su telefonu ir turi priklausomybes nuo jų.Atbukęs realybės jausmas ir kitos pasekmės. Nebūtinai visos naujovės yra absoliutus gėris. Yra ir šalutinių reiškinių. Taip,kad efektyvumas yra tik viena pusė. Aš esu pakankamai jaunas žmogus ir naudoju visas IT priemones. Bet nesu aklas ir bukas naudotojas, plaukiantis pasroviui ir besivaikantis madų. O visumoje visos priemonės geros, kai naudojamos su saiku.
kažkas | 2021-03-19
|
Kalba eina apie viešus projektus. Jaunimas domisi, ir soc tinklai yra efektyviausia priemonė pasiekti visus. Kitas dalykas, jei patys žinom kas renginį būtų rengę viešai, soc tinkluose, ir teismo nebūtų. Tie telefonu tvarkomi reikalai yra neblogas dalykas, kai nenori viešumo. Dar geriau akis į akį, ir įrodymų mažiau, ir kyšį aptarti drąsiau.
Virtual voice | 2021-03-18
|
Problema yra ne vien savivaldybėse. Pagrindinė problema yra jaunimo galvose. Be socialinių tinklų jie beveik nebemoka bendrauti. Ir nebenori. Gyvena virtualiame pasaulyje. Ir nori, kad visi gyventų taip. Galima aišku naudoti soc. tinklus, bet tai yra daugiau laisvalaikio bendravimo priemonė savo rate, o ne darbui skirtas įrankis. Suaugusiųjų pasaulyje visi reikalai sprendžiami telefonu arba oficialiais laiškais per el. paštą. Taip yra ir bus. Gal kažkokia forma kažkada pasikeis, bet darbuotojos susėdę chat’inti su paaugliais apie naujos palaidinės spalvą tikrai neturėtų. Ne tam jos sėdi savivaldybėje. Norite chat’inti? Susidraugaukit ir rašinėkitės. O darbinius reikalus svarbius jaunimui, labai sveika aptarti gyvai, atėjus pas darbuotoją (išimtis aišku karantinas). Tada galima suformuluoti išsamų klausimą ir parašyti el.paštu. Arba paskambinti, jei reikia patarimų.
Pavyzdys: jei ruoši pamokas, o tau rašinėja draugė su klausimais: „Ką veiki?“,“Ar buvai Maximoj?“, „Kaip naujas lakas nagams?“ ir pan., ar neatrašai, kad neturi laiko? Chat’as įtraukia į nesibaigiantį susirašinėjimą. Todėl, kad tai laisvalaikio priemonė. O ne darbo. Kodėl šalių prezidentai ne chat’ina tarpusavyje? Ką, jie atsilikę? Ne. Tiesiog yra formos darbui ir formos laisvalaikiui. Taip pat ir dėl žmogaus psichologijos. Siūlyčiau daugiau bendrauti gyvai, žmogiškai, o ne per dirbtinį intelektą. Kad nenutiktų kaip filme „Surogatai“. Ir nepamiršti, kad savivaldybės darbuotojams tai yra darbas, o ne laisvalaikis.
O Armonaitė su savo laisvo elgesio idėjomis tikrai ne pavyzdys.
Jonas | 2021-03-19
|
Labai puikūs pastebėjimai. Protingų žmonių sakoma, kad gerai vadovaus tie, kurie knygas skaito, o ne tie, kurie tik IT bendrauja. Žinoma, karantino metu yra pliusų, bet žavėtis, ypač savivaldybės darbuotojams, nereikia. Panašu į pataikavimą jaunimui. Linkėčiau būti nuoširdaus bendravimo pavyzdžiu.
Pastebėjau | 2021-03-19
|
Kad jaunimas rašyti be klaidų nebemoka, todėl socialiniai tinklai puikiai padeda paslėpti rašybos spragas.
kažkas | 2021-03-19
|
Kiekvieną atsakymą jaunimo reikalais soc tinkluose pamato visas jaunimas, skambinti telefonu yra laiko švaistymas. Be to, viešas pokalbis didina skaidrumą. Negi per senas dirbti efektyviai?