Sustabdytas kadras iš Vakarės Baliūnaitės vaizdo atviruko.
Šiandieninis pasaulis – tikrai ekranizuotas. O per pandemiją dar vienu ekranu tapo namų langai. Ar kas nors įdomaus pro tuos langus vyksta, vieno atsakymo nėra. Daug ką lemia ne tik oras, nuotaika, situacija, bet žmonių sugebėjimai įžvelgti kasdienybės, paprastų dalykų grožį.
Medijų raštingumo projektas „Dideli maži ekranai“ kvietė Lietuvos jaunimą (ir ne tik) tą matomą kasdienybę užfiksuoti.
Tarp daugiau nei pusantro šimto judančių atvirukų galima aptikti ir Alizavos pagrindinės mokyklos jaunųjų žurnalistų pirmus meninio filmavimo bandymus.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
„Dideli maži ekranai“ – projektas, skirtas Lietuvos mokykloms ir kitoms su jaunimu dirbančioms institucijoms bei įstaigomis, jau penktus metus vykdomas medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ kartu su Britų taryba, pakvietė Lietuvos jaunimą atsitraukti nuo kompiuterių ekranų ir pažvelgti pro savo langus.
Dalyviai raginami su mobiliaisiais telefonais užfiksuoti matomą kasdienybę – filmuoti ir kurti iki 1 minutės trukmės judančių vaizdų atvirukus ir juos atsiųsti. Pasak organizatorių, tikimasi, jog pasauliui pavyks įveikti pandemiją, o vaizdų kalba papasakotos istorijos bus savotiškas pandemijos laikotarpio vizualinis dokumentas.
Iš visų atsiųstų judančių atvirukų organizatoriai sudarė Lietuvos langų žemėlapį, kuriame galima pasigrožėti vaizdais iš įvairių Lietuvos regionų: Klaipėdos, Vilniaus, Gargždų, Kauno, Kretingos, Visagino ir Kupiškio.
Prie šios iniciatyvos prisijungę kupiškėnai, Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai, jaunųjų žurnalistų būrelio nariai, pateikė daugiau nei dešimt judančių atvirukų.
Akimirka iš Aurido Meškelio filmuoto judančio atviruko.
Šio būrelio vadovė Danutė Miknevičienė teigė, kad mokiniams tai buvo pirmi meninio filmavimo bandymai. Jaunieji žurnalistai drąsiai ir kūrybiškai eksperimentavo su stiliais ir formomis. Kas pastebėjo vėjo genamus debesis, kas paukščius lesyklėlėje, o kas mylimo gyvūno išdaigas anapus lango. Filmuota ne tik pro savo namų langus, bet ir pro automobilio. „Pagautos“ upėje besiturškiančios antys ar pro galinį automobilio stiklą lekiantis vaizdas. Labai smagu, kad kai kuriems pavyko pagauti tą netikėtumo momentą, kai filmuojant šmėkšteli naujas veikėjas ir (ar) siužetas per kelias sekundes išsirutulioja visiškai kitaip nei buvo pagalvota.
Anot D. Miknevičienės, svarbiausia, kad mokiniai laikėsi svarbiausių taisyklių: filmuojant laikyti telefoną horizontaliai (vertikalus vaizdas žiūrovo akiai dažniausiai būna nepatrauklus), gerbti žmonių teisę į atvaizdą (nefilmuoti žmonių veidų be jų sutikimo), išlaikyti vaizdą visą minutę (taip sukuriamas tarsi judančio atviruko efektas).
Karantino kasdienybės dienoraštį – Lietuvos langų žemėlapį „Už kiekvieno lango – nauja istorija“ galima apžiūrėti „Meno avilio“ svetainėje http://www.menoavilys.org/dme.
Organizatorių teigimu, ši iniciatyva tebesitęsia. Norintys dalyvauti dar gali spėti prisidėti prie šio neįprasto laikotarpio įamžinimo. Judančius atvirukus kviečiama siųsti el. paštu [email protected]
