Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Senolių išmintis sakydavo, kad išmesti maistą – nuodėmė. Deja, mes, lietuviai, pasak statistikos, patenkame į tikrų maisto švaistūnų gretas. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje namų ūkiuose kasmet susidaro beveik šešiasdešimt kilogramų maisto atliekų vienam gyventojui.
Kuo kenksmingas maisto švaistymas, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekius ir kas yra tausūs receptai, papasakojo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita ČEPONYTĖ.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Dažnas žino, kad maisto švaistymas – prabanga, kad išmesti nesuvartotą maistą finansine prasme yra neišmintinga. O kaip tai kenkia klimatui?
Pagrindinės maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys – netinkamas maisto produktų laikymas, neapgalvotas apsipirkimas, kai įsigyjama per daug maisto produktų, taip pat situacijos, kai paruošiama per daug maisto, o likučiai išmetami. Įtakos turi ir tinkamumo vartoti terminų painiojimas. Pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo pieno vartoti gal ir nebepatartina, o kruopos dar gali būti tinkamos vartoti.
Be to, irdamas išmestas maistas sąvartynuose išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurios ir turi įtakos klimato kaitai.
Ar mes, lietuviai, esame dideli maisto švaistūnai? Ką sako statistika?
2016 m. tarptautinio projekto FUSIONS tyrimas parodė, kad Europos mastu didžiąją dalį maisto išvaisto vartotojai namų ūkiuose.
Plačiau skaitykite lapkričio 17 d. „Kupiškėnų mintyse“