Praėjusį savaitgalį Audickų giminės palikuonys, kurių atšakos driekiasi nuo pirmo dokumentuose atsekto Kristupo Audicko, gimusio apie 1650 metus, rinkosi Kupiškio krašte. Į neeilinį gausios giminės suvažiavimą atvyko arti 200 žmonių. Kas ir kodėl juos čia atvedė?
Ada DVARIONAITĖ,
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Bajoriškų šaknų paieškos
Pagrindinis renginio organizatorius – Vladimiras Audickas. Imtynių treneriu dirbantis vyras leidosi į protėvių paieškas. Gimęs ir augęs Ukrainoje, Audickų giminės šaknimis Vladimiras pradėjo domėtis būdamas 29 metų.
„Atvažiavo pusbrolis iš Lietuvos į Donecką pirkti automobilio. Seniai matėmės, nebeprisiminiau jo vardo ir man pasidarė gėda“, – prisiminė V. Audickas.
Nuo tada pašnekovas ėmėsi fiksuoti, braižyti giminės medį, rašyti vardus. Vėliau, su šeima atsikraustęs gyventi į Vilnių, platesnių giminės ištakų pradėjo ieškoti dar giliau: rinko medžiagą valstybiniame archyve, ieškojo giminaičių socialiniuose tinkluose.
Pasak V. Audicko, klaidžioti archyvų labirintuose nėra labai paprasta ir pigu. „Tarkim, XX a. pradžios dokumentuose ieškoti gana lengva, o nuo XIX a. pradžios iki to paties amžiaus vidurio dokumentai surašyti senąja lenkų kalba, kurios aš nesuprantu. Dar senesni parašyti lotyniškai. Turėjau samdyti vertėjus, mokančius man svetimas kalbas“, – pasakojo į protėvių paieškas pasinėręs Vladimiras.
Anot Audickų giminės subūrėjo, pagal vyrišką liniją rasti giminaičius lengviau, nes pavardė lieka nepakitusi, o palei moterišką – sunkiau, nes moteris išteka ir pasikeičia pavardę.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 20 d. „Kupiškėnų mintyse“
AlvydasAJ | 2019-08-20
|
Pagarba Audickų giminei. Gulbė – populiarus herbas, po kuriuo šimtai pavardžių – Abraomas Kulvietis, vidurio Lietuvos Jagelavičiai, Dzūkijos Jegelevičiai, Urbanavičiai ir t.t. Svarbiausias ir gražiausias dalykas – ieškojimas savo tapatybės, giminės šaknų ir pagarba protėviams